Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo įstaigas 2015 metais lankė apie 70 proc 1-6 metų vaikų. Mamoms, kurios nori tęsti žindymą, tačiau prisireikia išleisti kūdikį ar vaiką į darželį, iškyla klausimas: ar nujunkyti ar išleisti žindomą. Žinoma, kad vaikų iki 1 metų Lietuvoje darželį lanko apie 0,19 procento ir visi jie lanko darželį mieste (0,28 proc.). Tuo tarpu vaikų, kurių amžius yra nuo 1 iki 2 metų darželį lanko 12,79 proc. (16,85 proc. mieste), o nuo 2 iki 3 metų ikimokyklinio ugdymo įstaigą lanko jau 78,15 proc. vaikų (92,80 proc. mieste, 39,87 proc. kaime) . Pilna statistika pateikta lentelėje (1).
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja žindyti vaikus iki 24 mėnesių ir tęsti žindymą tol, kol mamai ir vaikui tai yra priimtina (2). Antropologė K. Detwyler tvirtina, kad dauguma vaikų, kuriems leidžiama žįsti tiek, kiek jie norėtų, natūraliai, savaime krūties atsisako sulaukę 3-4 metų, tačiau žindymo tęsimas iki 7-8 metų žmogaus jaunikliui kaip žinduoliui gali būti visiškai normalus (4). Akivaizdu, kad nors Lietuvoje kūdikiai ir maži vaikai daugiau laiko pirmaisiais gyvenimo metasi leidžia ne ugdymo įstaigose, darželio lankymo amžius ir žindymo pagal poreikį, amžius susikerta.
Kultūriškai Lietuvoje nėra priimta žindyti vaikus iki tokio amžiaus, kol jie atsisakys krūties. Statistika apie žindymą vėliau nei vaikui sueina 6 mėnesiai Lietuvoje nėra renkama. Tyrimo, atlikto Vilniaus miesto Šeškinės poliklinikoje, duomenimis iki 24 mėnesių žindymą tęsia apie 7 proc. mamų Tikimybė tęsti žindymą virš metų yra stipriai susijusi su mamos išsilavinimu (5). Vilniuje gyvena didžiausia koncentracija aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių, todėl tikėtina, kad kitose Lietuvos vietovėse vaikų, žindomų iki 24 mėn., procentas nebus didesnis. Dėl tokio mažo žindomų vaikų procento patirties ir susidūrimo su žindomais vaikais, leidžiamais į darželį, yra nedaug ir maitinamų krūtimi vaikų darželio lankymas yra apgaubtas tikėjimais, mitais, auklėtojų apibendrinimas ir nuomonėmis.
Dažniausiai su žindymo tęsimu ir darželio lankymu susiję rūpesčiai apima tris temas:
-
Nerimaujama, kad žindomas vaikas yra “pernelyg prisirišęs” ir dėl to sunkiau adaptuosis darželyje.
-
Nerimaujama, kad žindomas vaikas įpratęs užmigti prie krūties dienos metu sunkiau migdysis darželyje pietų miego
-
Tikimasi, kad žindymo tęsimas galėtų apsaugoti vaiką nuo susirgimų ar palengvinti susirgimų eigą.
Kai kurios mamos, prieš leisdamos vaikus į darželį, nusprendžia nutraukti žindymą nerimaudamos dėl pirmųjų dviejų dalykų ir atsisakydamos trečiojo tikimybės. Taip pat nujunkymo prieš pat darželį priežastimis gali tapti mamos planuojamas grįžimas į darbą ir nerimas dėl dažno naktinio žindymo, neleisiančio išsimiegoti mamai ir tinkamai atlikti savo darbą dienos metu.
Mamų nerimą paskatina neigiamos darželio auklėtojų reakcijos į žinią apie žindymą ir viešojojo informavimo priemonėse pasirodantys auklėtojų pasisakymai – rekomendacijos kaip paruošti vaiką darželiui. Pvz., pedagogė Rūta Gekienė žurnale “Tavo vaikas” pataria mamoms:
„Prieš išleidžiant į darželį rekomenduočiau pasistengti vaikutį atpratinti nuo krūties ir čiulptuko. Iš patirties žinau, kad žindomas mažylis būdamas grupėje negali susikaupti, blaškosi, nerimauja. Vienintelis jo tikslas - sulaukti, kada galės prisiglausti prie krūties, - sako R.Gekienė. - Pamenu vieną trejų metų mergytę, kuri visą dieną darželio grupėje nerasdavo sau vietos, o kai ateidavo mama, iškart plėšdavo drabužius ir ieškodavo krūties. Manau, tai byloja apie per didelį vaiko prisirišimą prie mamos. O juk reikia mokytis vaiką po truputį nuo savęs paleisti.” (6)
Dažniaisia kalbant apie pasiruošimą darželiui žindymas tiesiog ignoruojamas, tikėtina, nesąmoningai, nes dauguma vaikų virš metų, kai pradeda lankyti darželį, jau yra nebežindomi ir pedagogai ar psichologai nekalba apie žindomo vaiko darželio lankymą. Kartais išleidimas į darželį lyginamas su nujunkymu, matyt tinkintis, kad mama jau turi nujunkymo mamos iniciatyva patirties ir gali per pavyzdį įsivaizduoti kaip reikėtų elgtis ir reaguoti mamai išleidžiant vaiką į darželį. (Atskira kalba būtų apie tai kaip nujunkymą įsivaizduoja šį pavyzdį naudojantys specialistai).
Į klausimą “ar būtina nujunkyti vaiką prieš išleidžiant į darželį ar galima leisti nenujunkytą?” atsakyti nėra lengva. Atsakymus rasti nelengva, nes ne tik Lietuvoje, bet ir kitose išsivysčiusiose šalyse šiuo klausimu atliktų tyrimų yra nedaug. Daugiau tyrimų tenka pirmaisiais metais į dienos priežiūros įstaigas išleidžiamiems vaikams, kurie įstaigose maitinami ištrauktu motinos pienu, o žindomi namuose. Lietuvoje tokių vaikų labai mažai, o iš metinukų jau tikimasi, kad jie bus nujunkyti. Dažniausiai ir kitose išsivysčiusiose šalyse tik labai maža dalis vaikų lankančių dienos priežiūros centrus ar darželius yra žindomi, nepaisant to, kad JAV egzistuoja “Breastfeeding friendly baby day care” judėjimas bei vykdomas švietimas, parodantis, kad verslui kaip darbuotoja, žindanti mama gali būti mažiau nuostolinga, nes žindomi ar maitinami ištrauktu pienu kūdikiai auga sveikesni, tad mamos gali labiau atsiduoti darbui, o ne sergančio kūdikio slaugymui. Ilgalaikio žindymo ir darželio lankymo temą tenka nagrinėti netiesiogiai, imant su rūpimomis temomis susijusius tyrimus.
Žindymas ir prieraišumas
Mokslinėje literatūroje sąvokos “pernelyg prisirišęs” nėra. Paprastai vaiko prisirišimas prie tėvų yra priskiriamas vienam iš keturių tipų: saugus prieraišumas, nesaugus vengiantis prieraišumas, nesaugus nerimastingas prieraišumas ir nesaugus disorganizuotas prieraišumas. Kuris prieraišumo tipas dominuoja Lietuvoje tyrimų rasti nepavyko. Tyrimas, atliktas JAV, nustatė, kad 40 proc. vaikų turi vieną iš nesaugaus prieraišumo tipą ir tik 60 proc. vaikų turi saugų prieraišumą prie suaugusiojo žmogaus (7). Tai, kas dažniausiai turima mintyje sakant “pernelyg prisirišęs” yra arba visiškai sveika saugiai prisirišusio vaiko reakcija į nepažįstamą aplinką arba nesaugiai nerimastingai prisirišusio vaiko reakcija į išsiskyrimą su mama nepažįstamoje aplinkoje.
Net turintį saugų prieraišumą vaikui “adaptacijos” tvarka mūsų darželiuose yra iššūkis. Vaikas dažnai verčiamas “adaptuotis” “plauk arba paskęsk” stiliumi. Mamų liudijimu, dalis auklėtojų pageidauja, kad tėvai nebūtų su savo vaikais grupėje, motyvuodamos tuo, kad tėvai trikdo grupės darbą ar verčia kitus vaikus liūdėti dėl savo tėvų. Taigi, daugelis vaikų tiesiog įmetami į darželio grupę ir paliekami, arba verčiam “adaptuotis” per pora valandų pabuvimo su mama grupėje. Turint mintyje, kad ryšys su nepažįstamais žmonėmis vaikystėje ir kūdikystėje neužsimezga per 2 valandas ir turint mintyje, kad darželio auklėtojai tenka prižiūrėti 15-20 vaikų vienai iš karto, visiškai normalu, kad saugiai prisirišęs prie tėvų vaikas reaguoja į situaciją įsikibimu į mamą ir nenoru ją paleisti. Ir tada auklėtoja leidžia sau diagnozuoti “pernelyg stiprų prisirišimą”. Nesaugiai nerimastingai prisirišusiam vaikui išsiskyrimas su mama darželyje taip pat gali kelti sunkumų, tačiau čia kalbėti apie “pernelyg didelį prisirišmą” net neišeina, nes santykis, esantis tarp mamos ir vaiko nėra “stiprus ryšys”, tai yra ryšys, kuris atspindi mamos ir vaiko ryšio problemas.
Ar tai kaip nors susiję su žindymu? Tyrimai, kaip ir daugelyje sričių, yra prieštaringi. Vienas tyrimas nustatė, kad didesnė žindymo trukmė mažina nesaugaus disorganziuoto prieraišumo stiliaus tikimybę, bet neturėjo įtakos saugaus, nesaugaus vengiančio ir nesaugaus nerimastingo ryšio tarp mamos ir vaiko susikūrimui (8).
Kitas tyrimas nustatė, kad ilgesnis žindymas padeda sukurti saugų ryšį su dukromis (9). Dar vienas tyrimas nustatė, kad ne maitinimo tipas, o mamos jautrumas kūdikio signalams pirmaisiais gyvenimo metais turi daugiau įtakos saugaus ryšio tarp mamos ir kūdikio formavimuisi, tačiau mamos, kurios žindo, demonstruoja didesnį jautrumą kūdikio signalams ir tai galėtų būtų pagalba kuriantis saugiam prieraišumui (10).
Tai, ko dažniausiai tikimasi iš vaiko atvesto į darželį – kad jis nereikš emocijų paliekamas, nereikalaus dėmesio, bus savarankiškas yra būdingos nesaugų vengiantį prieraišumą turintiems vaikams. Nesaugų vengiantį prieraišumą turintys vaikai anksti išmoksta nuslopinti savo troškimą ieškoti tėvų paguodos kai patiria baimę, stresines situacijas ar skausmą. Jie išmokę, kad sunkumų sukelto streso demonstravimas veda tik į dar skausmingesnę patirtį – atstūmimą ar bausmę. Neišreikšdami savo jausmų jie bent iš dalies gali patenkinti vieną iš savo poreikių - būti fiziškai pakankamai netoli suaugusiojo žmogaus. Nesaugų vengiantį prieraišumą turintys vaikai atsiriboja nuo savo kūno poreikių ir jo siunčiamų signalų, pasikiauja savęs guodimu ir rūpinimusi savimi, atrodo savarankiški ir galintys visiškai pasirūpinti savimi. Jie nėra motyvuoti ieškoti kito žmogaus pagalbos ar paguodos ir taip pat nepažadina suaugusiojo noro pasirūpinti juo (11). Ir suklydę ar netinkamai pasirūpinę savimi tokie vaikai sulaukia priekaištų iš suaugusiojo “Taigi tu toks protingas ir savarankiškas, kaip tu galėjai šitaip pasieilgti?!”
Taigi, apibendrinant, darželių auklėtojų išsakomi lūkesčiai, keliami vaiko adaptacijai darželyje nedera su saugaus prieraišumo sąvoka, o prieraišumo tipas, kuris darželio auklėtojoms atrodo priimtiniausias yra ne saugaus prieraišumo, o nesaugaus vengiančio prieraišumo tipas.
Suprantama, kad dirbant neadekvačiomis sąlygomis, kai mažų vaikų vienam suaugusiajam tenka gerokai per daug, kad jis galėtų tinkamai atliepti visų poreikius, toks nesaugaus vengiančio prieraišumo tipo vaikas atrodo lobis, nes jo pseudo-savarankiškumas leidžia suaugusiam daugiau dėmesio skirti nerimastingą, disorganizuotą ar saugų prieraišumą turintiems vaikams. Tačiau kokia to kaina pačiam vaikui?
O grįžtant prie žindymo, žindymas arba skatina saugų prieraišumą arba padeda išvengti disorganizacijos, tad tarp žindomų ar ilgai žindomų vaikų nerimastingai ar saugiai prisirišusių vaikų procentas galėtų būtų kiek didesnis, nei tarp nežindomų vaikų. Galbūt tai ir pastebi darželio auklėtojos, bet tai jokiu būdu nėra neigiama žindymo įtaka vaiko prieraišumui.
Netiesiogiai apie saugesnio prieraišumo sąsajas su žindymu kalba ir lietuvių mokslininių atliktas tyrimas, nagrinėjęs žindymo trukmės sąsajas su 2 metų vaiko elgesiu ir emociniais sunkumais, kuriame buvo nustatyta, kad ilgiau žindyti vaikai turi mažiau eksternaliųjų sunkumų, dėmesio ir agresyvaus elgesio. Tyrėjos daro išvadą, kad ilgesnis žindymas galėtų būti svarbus apsauginis mažų vaikų elgesio problemų veiksnys. (12)
Kai vaikas pradeda lankyti darželį, tėvai ir auklėtojos turėtų įdėti pastangų ir supažindinti vaiką su auklėtojomis ir kitais asmenimis, kurie dalyvaus vaiko priežiūroje, padėti vaikui su auklėtoje užmegzti ryšį, supažindinti su aplinka ir tėvai turėtų lydėti vaiką darželyje tol, kol jis galės išeisti tėvus ir pasilikęs palaikys ryšį su bent viena auklėtoja. Adaptacijos laikotarpiu tėvai turėtų būti prieinami bet kuriuo metu, kad iškilus sunkumų, būtų galima juos greitai pasikviesti į pagalbą. Kartais 2-3 metų vaikų adaptacija darželyje užtrunka keletą dienų, kartais gali išsitęsti iki 2 mėnesių (13).
Apklausos "Žindymas ir darželis" rezultatai
2017 m. vasarą atlikome apklausą apie darželio lankymą ir žindymą. Apklausoje mamos ir tėčiai atsakė į klausimus apie 192 į darželį išleistus nežindomus vaikus ir 164 žindomus.
Tiek žindomų, tiek nežindomų vaikų adaptacijos darželyje trukmė tėvų nuomone labai panaši, vos vos nežindomų vaikų naudai, kaip iliustruoja šis paveiklėlis:
Dažniausi tėvų pažymėti vaiko elgesio darželyje apibudinimai, tėvų teigimu girdimi iš auklėtojų yra tie patys. "Pernelyg prisirišęs" vartojamas labai retai. Kitos pagrindinės savybės - draugiškas, socialus, klauso auklėtojos. Apklausos duomenys rodo, kad žindomus darželį lankančius vaikus auklėtojos, tėvų supratimu, labiau apibūdina kaip socialius ir šiek tiek dažniau kaip draugiškus.
Šioje lentelėje žindomų į darželį išleistų vaikų duomenys išskaidyti, kad matytume kaip skiriasi auklėtojų vertinimai tėvų supratimu pagal tai, ar tėvų nuomone auklėtojos žino, ar nežino ar tėvai nėra tikri, kad auklėtojos žino, kad vaikas žindomas.
Įdomu tai, kad terminą "pernelyg prisrišęs" dažniausiai pritaiko vaikams, apie kurių žindymą auklėtojos nežino, po to eina žindomi vaikai. Tačiau bendras procentas tokių įvardijimų labai nedidelis. Kaip labiausiai klausančius auklėtojos įvardija vaikus, apie kurių žindymą neaišku ar auklėtojos žino. Įdomu ir tai, kad žindomų ir auklėtojoms tai žinoma, vaikų savarankiškumas vertinamas aukščiausiai. Galbūt taip vertinama daug dažniau būtent dėl to, kad auklėtojos žino, jog vaikas žindomas, ir dėl to ypatingai atkreipia dėmesį į tokio vaiko savarankiškumą, nes dažniausiai yra jaudinamasi, kad žindomas vaikas darželyje nebus savarankiškas? Jeigu taip yra, tuomet iš tiesų nuogastavimai dėl to, kad žindomas vaikas darželyje bus nesavarankiškas, yra nepagrįsti.
Registracija į paskaita "Adaptacija darželyje"
Paskaitoje sužinosite svarbius dalykus, padedančius vaikui geriau adaptuotis darželyje, kurių darželio auklėtojos daugeliu atvejų net nemini, bet kurie palengvintų procesą tiek vaikui, tiek jums, tiek auklėtojoms.
Paskaita vyksta ir Internetu.
Plačiau apie paskaitą: "Adapttacija darželyje"
Registracija į paskaitą: https://goo.gl/forms/rYLonPhVQM2UTa802
Literatūra:
1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ITC Švietimo informacinių technologijų centras LIETUVOS ŠVIETIMAS SKAIČIAIS 2016 Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas. ISSN 2345-0991 Vilnius 2016 https://www.smm.lt/uploads/lawacts/docs/609_eb3e625c3cfb84bfe719fa97e875...
2. Exclusive breastfeeding for six months best for babies everywhere. World Health organization. http://www.who.int/mediacentre/news/statements/2011/breastfeeding_201101...
4. A Natural Age of Weaning by Katherine Dettwyler, PhD. http://whale.to/a/dettwyler.html
5. Rasa Stundžienė, Danutė Kalibatienė , Kęstutis Žagminas. Vilniaus miesto 6–23 MĖNESIŲ vaikų mitybos būklė, sąsajos su vaikų ir motinų socialiniais, demografiniais ir kitais veiksniais. Visuomenės sveikata, 2013/4 (63)
6. Skaitykite daugiau: http://www.tavovaikas.lt/darzelinukas/lavinimas-ir-ugdymas/pedagoge-pries-leisdami-vaika-i-darzeli-tevai-turi-padaryti-kai-ka-svarbaus.d?id=68669996
7. Moullin, Sophie, Jane Waldfogel, and Elizabeth Washbrook. 2014.Baby Bonds: Parenting, attachment and a secure base for children. London: The Sutton Trust. Copy at http://www.tinyurl.com/y8khkzgc
8. Tharner, A., Luijk, M. P., Raat, H., IJzendoorn, M. H., Bakermans-Kranenburg, M. J., Moll, H. A., ... & Tiemeier, H. (2012). Breastfeeding and Its Relation to Maternal Sensitivity and Infant Attachment. Journal of Developmental & Behavioral Pediatrics, 33(5), 396-404. http://journals.lww.com/jrnldbp/Abstract/2012/06000/Breastfeeding_and_Its_Relation_to_Maternal.3.aspx
9. Jackson Dylan B.. Breastfeeding Medicine. July 2016, 11(6): 297-304. https://doi.org/10.1089/bfm.2016.0036
10. John R. Britton, Helen L. Britton, Virginia Gronwaldt Breastfeeding, Sensitivity, and Attachment Pediatrics November 2006, VOLUME 118 / ISSUE 5 http://pediatrics.aappublications.org/content/118/5/e1436
11. Avoidant Attachment: Understanding Insecure Avoidant Attachment https://www.psychalive.org/anxious-avoidant-attachment/
12. R. Jusienė ir kt. Dviejų metų amžiaus vaikų elgesio ir emocinių sunkumų ryšys su žindymo trukme. Vizuomenės sveikata. 2013/3 (62)
13. Anne Boller. Mano vaikas pradeda lankyti darželį. Gimtasis žodis, 2012.
