Kiek ilgai kūdikis turėtų žįsti vieną krūtį?
Tiek, kiek nori, tol, kol žinda ir periodiškai stebite rijimo judesius. Vienam kūdikiui ir mamai tai gali būti 5 minutės, kitai porai – 25 minutės. Laikrodis ir skaičiai nieko nesako. Jeigu po 5 minučių kūdikis užmiega ar pasidaro neramus, arba ilgai žinda, bet nepastebite pieno rijimo epizodų, keiskite krūtį, jei reikia, pažadinkite kūdikį. Kai kuriems silpniems kūdikiams krūtis pradžioje gali reikėti keisti kas 2-5 minutes. Kiti kūdikiai gali pavalgyti iš vienos krūties per 15-20 minučių. Dar kitiems gali reikėti 20 min iš vienos krūties ir dar 20 min iš kitos krūties. Visi skaičiai, kuriuos čia parašiau, nieko nereiškia, o konkrečiu atveju reikia žiūrėti į konkretaus kūdikio elgesį: jeigu vieno maitinimo metu žindo aktyviai, rijo pienelį, paleido krūtį ir atrodo alkanas, pirmosios krūties nebeima arba paėmęs tuoj pat paleidžia, duokite antrąją. Kitą maitinimą pradėkite tada, kai kūdikis paprašys žįsti. Jeigu kūdikiui dar nėra 6 savaičių ir jis dienos metu nepaprašo per tris valandas nuo paskutinio maitinimo pradžios - pasiūlykite pati, pradėkite nuo antrosios krūties, ar ją žindo, ar nežindo.
Viena krūtis vienam maitinimui ar abi?
Nėra jokių taisyklių dėl to, iš vienos ar iš abiejų krūtų vieno maitinimo metu kūdikis turėtų valgyti. Jeigu tokią taisyklę jums kas nors sakė, žinokit, kad ji nėra pagrįsta moksliniais tyrimais. Ir taip, kai kuriais, retais atvejais gali reikėti paskirtą laiką žindyti kūdikį iš vienos krūties, o tik po to iš kitos krūties, tačiau tokį sprendimą verta priimti tik gerai pasitarus su specialistais ir paprastai per pirmą mėnesį taip elgtis neprireikia.
Kai kurioms mamoms ir kūdikiams vienam maitinimui užteks vienos krūties, o kai kuriems kūdikiams vieno maitinimo metu reikės abiejų krūtų. Gali būti, kad pradžioje užteks vienos, o po poros ar trejeto mėnesių retkarčiais ar visada reikės duoti ir abi krūtis maitinimo metu.
Krūties talpa
Ar kūdikiui užteks vienos krūties vienam maitinimui, priklauso nuo krūties talpos. Nuo talpos taip pat priklauso ir tai, kaip dažnai kūdikis prašys valgyti – kai kurių mamų kūdikiai gali žįsti vos 5-6 kartus per parą ir būti patenkinti, o kitiems gali reikėti 12-14 kartų per parą, kad būtų patenkinti.
Krūties talpa nėra tiesiogia susijusi su krūties dydžiu. Ji susijusi su liaukiniu audiniu, kuris krūties viduje gamina pieną ir jį ten talpina. Kai kurios moterys turi krūtis, kurios, net ir būdamos nedidelės, gali sutalpinti daug pieno. Kitų moterų net ir didelės krūtys gali talpinti mažesnį pieno kiekį, o visą kitą krūties apimtį gali sudaryti riebalai. Krūties dydis nieko nesako apie tai, kiek pieno moters krūtyje gali sutilpti.
Kitas svarbus aspektas yra tas, kad krūtis visą laiką pieną gamina. Ir kuo tuštesnė krūtis, tuo greičiau ji pieną gamina. O kuo ji pilnesnė, tuo labiau lėtėja pieno gamyba. Todėl moterys, kurios gali sutalpinti daugiau pieno krūtyse, gali žindyti rečiau ir jų pieno gamyba nesumažės. O moterys, kurių krūtys talpina nedaug pieno, turi žindyti dažniau, kad kūdikis gautų visą pieno kiekį, kiek jam reikia per parą.
Kaip sužinoti, kokios yra jūsų krūtys? Geriausiai tai pasakys jūsų kūdikis!
Dauguma kūdikių vieno valgymo metu linkę suvalgyti apie 2/3 krūtyje esančio pieno. Kuo mažiau pieno lieka, tuo lėčiau jis teka, taigi kūdikiai suvalgę maždaug du trečdalius linkę tiesiog paleisti krūtį, tampyti ją ir muistytis, jeigu iš jos suvalgyto pieno kiekio negana tam, kad pasisotintų. Tokiu atveju, kad kūdikis galutinai pavalgytų tiek, kiek jam reikia, mama turėtų perkelti kūdikį prie kitos krūties ir vėl leisti jam žįsti antrąją krūtį tol, kol jis pats ją paleis arba užmigs. Kai kūdikis paleidžia krūtį ir atrodo patenkintas, jis tikrai sotus. Kai kūdikis užmiega prie krūties, tikriausiai jis taip pat sotus. Pastaruoju atveju užtikrintumo galėtų pridėti žindymo trukmė – kiek iš viso mažylis praleido laiko prie krūties (abiejų krūtų) – turėtų būti bent 20-30 minučių (gali būti ir ilgiau, ypač pirmomis savaitėmis) ir kiek mama pastebėjo rijimo epizodų, kuomet pienas teka ir mažylis jį ryja. Jeigu jų buvo daug, tuomet tikriausiai kūdikis užmigo dėl to, kad sotus.
Jeigu kūdikis prie krūties užmiega tuojau pat ar per kelias minutes ir taip yra kiekvieną kartą, vargu ar jis spėja pavalgyti. (Kaip pažadinti naujagimį kad pavalgytų?) Galbūt, yra tokių kūdikių ir mamų, kurie sugeba pasisotinti/pasotinti mažąjį pilvelį ir per tokį trumpą laiką. Geriausias to įrodymas būtų gausus šlapinimasis ir tuštinimasis bei puikus svorio augimas. Tokiu atveju nereikėtų versti kūdikį žįsti daugiau, nei jis norėtų. Tačiau tokia situacija labiau tikėtina praėjus pirmom keliom savaitėm.
Todėl pirmąsias savaites, arba tokiu atveju, jeigu kūdikis šlapinasi ir tuštinasi mažai ir yra nuolatos mieguistas prie krūties, reikėtų žadinti, skatinti žįsti dažnai keičiant krūtis, o jeigu ir tai nepadeda, tuomet jau pradėti išsitraukinėti pieną ir maitinti kūdikį su papildoma maitinimo sistema pie krūties ar pasinaudoti šaukšteliu ar švirkštuku, kol kūdikis atsigaus ir imsis iniciatyvos žįsti pats. Čia rastie informaciją apie įvairias pagalbines priemones žindymui.
Liesas ir riebus pienas – kada įvyksta pokytis?
Bendraudama su mamomis pastebėjau naują keistą tedenciją: mamos nebežindo trumpai iš vienos krūties, priešingai mamos labai stengiasi, kad mažylis vieną krūtį gerai ištuštintų, prieš duodamos antrą motyvuodamos tuo, kad labai svarbu, kad mažylis pasiektų galinį riebųjį pienuką ir pasisotintų arba priaugtų svorio arba pagausintų pieno gamybą. Noriu pasižiūrėti į kiekvieną iš šių priežasčių atskirai, kad dar kartą pamatytume kokie mechanizmai slypi už šių priežasčių ir suprastume kaip galima būtų elgtis geriau.
Kad pasiektų galinį riebųjį pienuką.
Tarkime, kad paskutinį kartą žindėte prieš 3 valandas. Tyrimai rodo, kad dabar pradėjus žindyti, kūdikis gaus liesesnį pienelį, kurį kartais vadiname skirtu atsigerti. Jame gausu laktozės, o laktozės perteklius gali sukelti vaikučiui pilvelio pūtimą, diegliukus primenantį elgesį ar net žalios spalvos į viduriavimą panašų tuštinimąsi. Kadangi seniau buvo rekomenduojama žindyti iš vienos krūties trumpai, dažniausiai tam tikrą nurodytą skaičių minučių, o tada perkelti prie kitos krūties, daugeliui kūdikių iš tiesų būdavo sunku: jie gaudavo atsigerti, o kitų svarbių medžiagų, tokių kaip riebalai ir gyvos ląstelės, beveik negaudavo. Atlikus pieno sudėties tyrimus buvo pradėta rekomenduoti leisti kūdikiams žįsti krūtį tiek, kiek jie nori, kad ištrauktų tiek pieno, kiek jiems reikia, o taip pat ir pasiektų riebesnį pieną, kuris imtas vadinti „galiniu“. Galinio pieno riebumas gali būti nuo 3-4 iki keliolikos kartų didesnis, nei pieno, kuris teka maitinimo pradžioje. Tačiau labai svarbu suprasti, kad nėra kažkokio laiko momento, kuomet nustoja tekėti liesas pienas ir pradeda tekėti riebusis. Pienas riebėja viso maitinimo metu, po truputį. Labiausiai pieno riebumas susijęs su jausmu, kad krūtis tuščia: kuo ji labiau jaučiasi tuščia, tuo riebesnis pienas iš jos teka. Todėl ne tiek svarbu, kiek laiko kūdikis praleidžia prie krūties, daug svarbiau kaip gerai jis krūtį ištušina. Tačiau tai dar ne viskas. Pasirodo, kad praėjus 30 minučių po maitinimo pienas, tekantis iš krūties, yra dar riebesnis, nei tas, kurį mažylis suvalgė savo maitinimo pabaigoje! Tai reiškia, kad kai mažylis prabunda nusnaudęs 20-25 minutes aktyvioje miego stadijoje ir vėl prisimena, kad nori valgyti, davus tą pačią krūtį jis suvalgys labiausiai riebų pienelį.
Todėl laikyti prie krūties mažylio, kuris nebegeria pieno iš krūties, nustatytą laiką neverta, tačiau leisti jam pakartoti kai paprašo – visada naudinga. Kita vertus, galbūt mažylis po pusvalandžio nori nebe valgyti o atsigerti?
Svorio priaugimas
Kūdikiai iš mamos pieno riebalų gali gauti iki 50 procentų energijos poreikio. Tačiau kūdikio augimas nėra tiesiogiai priklausomas nuo riebalų kiekio. Jeigu kūdikiui duotume visą jo paros energijos poreikį riebalų pavidalu, jam nebūtų geriau ar sveikiau augti, o ir sotumo jausmas valgant vien riebalus neatsirastų visai dienai. Tyrimai rodo, kad kūdikio augimas priklauso ne nuo atskirų maistinių medžiagų – riebalų, baltymų ar laktozės, o nuo bendro suvalgyto pieno kiekio. Taip pat žindomi kūdikiai moka pasireguliuoti kiek jiems reikia maisto ir nevalgo daugiau, nei kasdienis jų poreikis. Todėl išlaikyti kūdikį prie krūties ilgiau, nei jis nori, gali būti sunku. Toks kūdikis arba blaškysis bandydamas nusisukti nuo krūties, arba apsižiojęs ją užmigs. Geriausia būtų pasikliauti kūdikiu ir leisti jam vieną krūtį žįsti tol, kol jis nori ją žįsti ir perkelti prie kitos krūties, kai jis paprašo. Tokiu būdu užtikrintume, kad kūdikis suvalgo daugiau pieno, ką rodo ir tyrimai: kūdikiai, kurie vieno maitinimo metu gauna valgyti iš abiejų krūtų, suvalgo daugiau pieno, nei tiek, kurie vieno valgymo metu gauna tik vieną krūtį. Ir vėl – versti kūdikį valgyti iš abiejų krūtų nereikia, tačiau jeigu jis prašo antros, netaupykite ir leiskite jam žįsti ir antrąją.
Pieno pagausinimas
Dauguma kūdikių paprastai išvalgo 2/3 krūtyje esančio pieno ir jeigu to negana, paprašo kitos krūties. Greičiausiai kūdikiai turi savo priežasčių taip elgtis, tad jeigu viskas su žindymu yra sklandu, nereikia nieko daryti.
Pienas iš krūties pasišalina dėl dviejų priežasčių. 1) Pieno tekėjimo refleksas, kuris sutraukia mažučius raumenis apie pieną gaminančias ir kaupiančias alveoles ir praplečia pieno latakus, kad jie praleistų didesnį pieno kiekį. Tokį pieno tekėjimą galima pavadinti spontanišku, nes jis gali ištikti moterį bet kuriuo metu, ypač pirmomis savaitėmis, net nežindant, o tik pagalvojus apie kūdikį. (Kadangi žinau, jog mamos tikrai yra apsiskaičiusios skubu patikinti, kad taip, kai kurioms moterims spontaniškai pienas gali ir nepradėti tekėti net ir pirmomis savaitėmis.) Jeigu pieno tekėjimo refleksas sutrikęs, neveikia, kūdikis nepajėgs ištraukti pieno iš krūties. 2) Kūdikio traukimo jėga. Su šia jėga kūdikis dirba, kad geriau ištrauktų tekantį iš krūties pieną. Maitinimo eigoje pieno kiekiui krūtyje mažėjant, pamažu mažėja ir srovės stiprumas. Pasiekus minėtą 2/3 suvalgyto pieno iš vienos krūties kiekį kūdikiai dažnai paleidžia krūtį, ir, jeigu yra nepasisotinę, parodys mamai alkio požymius. Tokiu atveju reikėtų duoti mažyliui ir antrą krūtį. Tyrimai rodo, kad kūdikiai, kurie valgo iš abiejų krūtų vieno valgymo metu vidutiniškai suvalgo daugiau pieno, nei tie, kurie valgo iš vieno krūties vieno valgymo metu.
Bet kaip tada pagausinti pieno kiekį? Pieno gamybos apimtys priklauso nuo to, kaip dažnai ir kaip gerai ištuštinama krūtis. Kuo tuštesnė krūtis, tuo greičiau joje gaminasi pienas. Tyrimas su neišnešiotų kūdikių mamomis, kurios traukė pieną pientraukiais iš kiekvienos krūties paeiliui ir iš abiejų krūtų tuo pat metu parodė, kad traukiant pieną iš abiejų krūtų, tuo pačiu metu, pieno pritraukiama daugiau. Po to tos mamos dar buvo pamokytos kaip masažuoti ir švelniai paspausti krūtis pieno traukimo metu. Kai mamos masažavo ir spaudė krūtis, pieno iš krūtų buvo pritraukiama apie 40-50 proc. daugiau. Taigi, galima galvoti, kad ir žindymo metu, kai pieno tekėjimas ima lėtėti, galima kūdikiui padėti pradėjus masažuoti krūtis ir taikyti krūties suspaudimą, vadinamą kompresija. Tokiu būdu galima padėti kūdikiui tikrai gerai ištuštinti krūtį, bet jeigu pieno gamyba yra pakankama nėra būtino reikalo tai daryti.
Tačiau jeigu ir to pieno kiekio kūdikiui negana pasisotinti, tuomet antrosios krūties davimas to paties maitinimo metu, jeigu reikia, tai ir su masažavimu bei kompresija, leis ištuštinti abi krūtis ir taip paskatinti pieno gamybą jose abejose. Paliktas antrojoje krūtyje pienas kaupsis ir slopins pieno gamybą, o to greitis priklausys nuo to, kokia yra mamos krūties talpa.
Kaip žinoti, ar kūdikiui pieno pakanka?
Geriausi pieno kiekio pakankamumo matai yra trys: šlapinimasis, tuštinimasis ir svorio augimas. Pirmąją savaitę šlapinimosi ir tuštinimosi kiekiai didėja ir jau nuo 6 dienos žindomas kūdikis turėtų šalpintis bent 6 kartus per parą (min. 45 ml per vieną kartą, tai trys valgomi šaukštai, galite pasigaminti pavyzdinę sauskelnę) skaidriu, bekvapiu šlapimu ir tuštintis bet 3-4 kartus per parą iki 45 dienos. Vienas pasituštinimas gali būti „užskaitytas“, kai išmatų yra bent 22-25 mm dydžio skrituliukas. Kad lengviau būtų orientuotis, mamoms rekomenduojama visa tai žymėtis lentelėse ar užrašuose. Kai kurie kūdikiai gali tuštintis ir rečiau, tačiau tokius turi būtinai apžiūrėti specialistas ir įvertinti, ar tikrai viskas su mažyliu gerai. Po 45 paros žindomi kūdikiai gali ir nesituštinti iki 10, kartais daugiau, parų. Jeigu jie jaučiasi gerai, tai laikoma normaliu reiškiniu. Palyginamieji tyrimai tarp skirtingus mitybinius įpročius turinčių kultūrų rodo, kad ten, kur mamos valgo daug daržovių ir kitą, daug skaidulų turinį maistą, kūdikiams retai nutinka taip, kad jie pradėtų tuštintis retai. Kadangi Lietuvoje mamos labai dažnai be reikalo riboja savo racioną ir vengia daržovių ir vaisių, kad mažyliui nepūstų pilvelio, kai kurie mažyliai gali tuštintis rečiau. Žinoma, galimos ir kitos reto tuštinimos priežastys, todėl verta pasitarti su gydytoju.
Ką gali rodyti žalios žindomo kūdikio išmatos?
Žindomo kūdikio išmatų spalva gali būti nuo garstyčių geltonumo iki skaičiai geltonų. Tačiau kartais išmatos gali pažaliuoti. Taip gali nutikti mamai valgant daug žalių daržovių ar geriant ir valgant maistą, kuriame yra natūralių ar dirbtinių žalios spalvos dažančių medžiagų. Nuo jų ne tik kūdikio išmatos, bet ir mamos pienas gali įgauti žalsvą atspalvį.
Žalios išmatos gali būti ir tuo atveju, kai mamai gaminasi gerokai per daug pieno, nei kūdikiui reikia, kūdikis auga kaip ant mielių (po kilogramą ar daugiau per mėnesį), mamai taip pat gali kilti dažnų probelmų su pieno sąstovomis, pienas gali smarkiai tekėti ir mažylis dažnai springsta.
Kai kūdikis jautrus ar alergiškas maistui ir vaistams, juos suvartojus mamai ar tiesiogiai gavus kūdikiui išmatos gali pasidaryti žalios dėl žarnyno sudirginimo. Išmatose gali būti ir gleivių ar net šiek tiek kraujo. Kai kūdikis žinda neefektyviai ir gauna mažai pieno, ypač pirmomis dienomis ir pirmąją savaitę, po pereinamųjų išmatų gali pasirodyti ne geltonos, o žalios išmatos.
Kartais išmatos tampa ne geltonomis, o rudomis. Kūdikio svoris gali augti prastai arba vidutiniškai. Tokiu atveju reiktų pasikonsultuoti dėl to, kaip padėti kūdikiui efektyviau žįsti krūtį, palaikyti pieno gamybą ir ištraukiant pieną papildomai, jį sumaitinti žindymui draugišku būdu – šaukšteliu, švirštuku ar iš puodelio.
Dar viena žalių išmatų priežastis - žarnyno virusas. Kuomet kūdikis suserga viduriavimą sukeliančiu virusu, jo išmatos gali pasikeisti į žalias ilgam. Žindymo tęsimas padės atstatyti žarnyno mikroflorą.
Rima Kurtinaitienė, žindymo konsultantė IBCLC
