Laktacinė amenorėja - tai moters fiziologinė būklė, kai dėl žindymo (laktacijos) nevyksta mėnesinių ciklas (amenorėja). Kadangi mėnesinių ciklas nevyksta, moteris negali pastoti, todėl nereikia kitų šeimos planavimo priemonių ir žindymas leidžia atidėti kitą nėštumą. Pasaulio sveikatos organizacija, remdamasi tyrimų duomenimis, priskiria laktacinę amenorėją prie patikimų šeimos planavimo priemonių. Laktacinės amenorėjos patikimumas yra 98 proc. (tai reiškia, kad per metus naudodamos tik šį šeimos planavimo metodą pastoja 2 moterys) ir prilygsta kontraceptinėms tabletėms. Tačiau yra papildomų sąlygų.
Ne kiekviena žindymo situacija užtikrina, kad žindymas užslopins mėnesinių ciklą ir pastojimas bus neįmanomas. Tam, kad laktacinė amenorėja būtų efektyvi, kūdikis turi būti išimtinai žindomas (neduodama jokio kito maisto ar gėrimo įskaitant vandenį ar mišinį ir neįskaitant vaistų). Kai kurie autoriai akcentuoja žindymą pagal poreikį, dažną odos kontaktą ir miegojimą kartu kaip būdus užtikrinti, kad žindymas vyks sklandžiai ir patenkindamas kūdikio poreikį žįsti ilgiau ar stipriau slopins motinos mėnesinių ciklo atsinaujinimą.
Taigi, jeigu žindote pagal poreikį, tikimybė, kad jums įvyks ovuliacija (kiaušidės subrandins kiaušinėlį, kuris gali būti apvaisintas) neprasidėjus kraujavimui yra labai maža. Pagal poreikį žindomų kūdikių mamoms paprastai pirmiausiai įvyksta menstruacinis kraujavimas ir tik po jo įvyksta pirmoji ovuliacija. Menstruaciniu kraujavimu laikomas bet koks kraujavimas iš makšties ne mažiau kaip dvi dienas iš eilės, kuris įvyksta praėjus 2 mėnesiams po gmdymo. TAČIAU! Mamoms, kurios žindo ne pagal poreikį, palieka žindomus kūdikius, ištraukinėja pieną ar yra dar kitokiose situacijose ovuliacija gali įvykti ir nepasirodžius kraujavimui. Tokiose situacijose didėja tikimybė pastoti nesužinojus, kad kūnas jau atnaujino vaisingumo funkcijas.
Trečias svarbus dalykas yra kūdikio amžius. Kadangi nuo pilnų šešių mėnesių Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja visiems kūdikiams pradėti duoti kito maisto, žindymas tampa nebe išimtiniu, o tai reiškia, kad laktacinės amenorėjos patikimumas pradeda mažėti. Gaudamas kito maisto kūdikis gali pradėti žįsti krūtį rečiau/mažiau/ne taip intesyviai, tuo duodamas mamos kūnui signalą, kad jis nebėra 100 procentų priklausomas nuo mamos pieno, tad galbūt jau būtų galima pradėti galvoti apie kitą vaiką.
Šioje diagramoje matote klausimus, kuriuos reikia užduoti norint nustatyti, ar jūsų situacijoje laktacinė amenorėja vis dar yra aukšto patikimumo šeimos planavimo priemonė. Jeigu nors į vieną klausimą atsakote "taip", laktacinės amenorėjos patikimumas mažėja ir jeigu nenorite arimiausiu laiku dar vieno kūdikio, laikas galvoti apie kitas šeimos planavimo priemones.
Žindančioms mamoms menstuacinis kraujavimas gali įvykti bet kada, pradedant nuo 2 mėnesių po gimdymo. Ilgiausias mano skaitytoje literatūroje nurodytas laikotarpis, kurį žindančiai mamai truko laktacinė amenorėja yra 42 mėnesiai. Tačiau kiekvienos mamos ir kūdikio situacija yra unikali.
Įdomu tai, kad neseniai atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad pirmieji mėnesinių kraujavimai moterims įvyksta vis anksčiau. Tyrimo metu buvo analizuoti atsakymai į 17 Pasaulio vaisingumo apklausų ir 248 demografinių sveikatos apklausų, vykdytų nuo 1975 iki 2019 metų 84-iose mažai ir vidutiniškai išsivysčiusiose šalyse. Buvo išnagrinėti 2,7 milijonai atsakymų po gimdymų. Paaiškėjo, kad per šį laikotarpį Azijoje 1990-aisiais metais išimtinai žindomų kūdikių mamos pirmojo kraujavimo po gimdymo sulaukdavo praėjus 157 dienoms, o 2010 metais - praėjus 129 dienoms. Tokia pati tendencija pastebėta ir kitose šalyse.
Autoriai ieškojo tokių pokyčių priežasčių ir nagrinėdami duomenis padarė išvadą, kad už tai yra atsakinga aplinka. Pastaraisiais dešimtmečiais moterų gyvenimo sąlygos šiose šalyse gėrėjo, didėjo elektso, vandens prieinamumas ir moterų išsilavinimas, tad moterys atsidūrė situacijoje, kai energetinius žindymo ir nėštumo poreikius darosi įmanoma patenkinti tuo pačiu metu. Autoriai tvirtina, kad nepriteklius ir žindymas iki šiol buvo labai glaudžiai susiję, tad buvo neįmanoma nustatyti kuris iš jų yra ilgesnės laktacinės amenorėjos priežastis. Gėrėjant gyvenimo sąlygoms ir tęsiant išimtinį žindymą iki 6 mėnsių mamoms pirmieji kraujavimai įvyksta anksčiau. Autoriai tvirtina, kad tokio didelio duomenų kiekio analizė rodo, kad laktacinės amenorėjos trukmė yra veikiama ne tik žindymo, bet ir aplinkos.
Šis tyrimas yra svarbus ir reikšmingas, tačiau galvojant apie 3 klausimus laktacinės amenorėjos patikimumui nustatyti vis tiek liekama prie išvados: iki pirmojo kraujavimo laktacinė amenorėja yra patikimas šeimos planavimo būdas, jeigu tenkinamos ir kitos dvi sąlygos.
© Rima Kurtinaitienė, žindymo konsultantė IBCLC
Nicolas Todda, Mathias Lerchc Socioeconomic development predicts a weaker contraceptive effect of breastfeeding. PNAS 2021 Vol. 118 No. 29 e2025348118 https://doi.org/10.1073/pnas.2025348118
