Labai svarbu, kad kūdikis, žįsdamas krūtį, ją apžiotų taisykingai. Liežuvėlis turi būti padėtas ant burnos dugno ir iškištas tiek, kad dengtų apatines dantenas, o lūpos turi apgaubti krūtį ir tvirtai ją išlaikyti. Daugelis kūdikių tai sugeba daryti nuo pat gimimo, tačiau kai kuriems gali reikėti pagalbos. Čia pora pratimų, kuriuos galite daryti su kūdikiu, kad padėtumėte jam išmokti taisyklingai čiulpti krūtį. Kai kuriose situacijose vien pratimų neužtenka, gali reikėti ir osteopatinės, kraniosakralinės terapijos ar chirurginio įsikišimo, todėl būtų gerai, jeigu jūsų kūdikį, kuriam nepavyksta gerai žįsti, apžiūrėtų specialistas. Taip pat būtų gerai, jeigu specialistas išmokytų jus šiuos pratimus ir atlikti. Be konkrečių pratimų technikos dar labai svarbu, kad jie būtų atliekami švelniai ir jautriai atsižvelgiant į kūdikį, pvz., pakviečiant prasižioti, o ne kišant pirštą į burną, vengiant sukelti vėmimo/žiaugčiojimo refleksą.
Prieš atlikdama pratimus švariai nusiplaukite rankas. Pirštų nagai turėtų būti trumpi ir švelnūs.
Piršto čiulpimas
-
Švelniai palieskite ir kelis kartus perbraukite rodomuoju pirštu per kūdikio apatinę lūpą, taip padrąsindama jį plačiai išsižioti.
-
Kai kūdikis išsižioja, apverskite pirštą taip, kad nagas būtų į apačią ir priglauskite piršto pagalvėlę prie viršutinės lūpos. Taip paskatinsite kūdikį patį įtraukti pirštą į burnytę. Nekiškite piršto, jeigu kūdikis netraukia pats.
-
Jeigu kūdikio liežuvėlis neapgaubia jūsų piršto, švelniai patuksenkite piršto pagalvėle gomurį, paskui kiek paspauskte žemyn liežuvio šaknį ir kartu šiek tiek patraukite pirštą į priekį.
-
Leiskite kūdikiui žįsti jūsų pirštą. Jis vėl nukeliaus giliau į burnytę.
-
Pakartokite pratimą tris kartus ar tol, kol pajusite, kad liežuvėlis jau uždengia apatines dantenas.
Pasivaikščiojimas liežuviu
-
Pradėkite rodomuoju pirštu paliesdama kūdikio skruostą ir braukite link lūpų. Perbraukite lūpas kelis kartus, kad kūdikis išsižiotų.
-
Masažuokite kūdikio dantenas rodomuoju pirštu, tiek viršutines, tiek apatines, pradėdama nuo vidurio ir braukdama pirštu į vieną šoną ir į kitą šoną. Iš pradžių braukite išoriniu dantenų paviršiumi, po to dantų dygimo paviršiumi. Braukite tris kartus kiekvienu paviršiumi.
-
Kai kūdikis prasižioja ir kiek iškiša liežuvėlį, prispauskite pirštu liežuvio galiuką ir laikykite prispaudusi, kol lėtai suskaičiuosie iki trijų.
-
Šiek tiek atleiskite spaudimą, pastumkite pirštą toliau ant liežuvėlio ir vėl prispaudusi lėtai suskaičiuokite iki trijų.
-
Kartokite per visą liežuvėlį iki tos vietos, kur kūdikiui tampa nemalonu ir ima žiaugčioti. Įsidėmėkite, kur tai buvo ir kitą kartą venkite tą vietą pasiekti.
-
Pakartokite 3 kartus.
Autoriai, Marmet ir Shell, rekomenduoja daryti šiuos pratimus tol, kol mažylio čiulpimo būdas tampa normalus. Kartu su pratimais galima naudoti zonduką su švirkštuku ir kaskart, kai mažylis žinda taisyklingai, atlyginti jam trupučiu pieno.
Kiti pratimai iš Laura Spitzfaden, IBCLC, svetainės www.feedthebabyllc.com.
1 Pratimas.
Naudokite pirštą, kurio dydis labiausiai atitinka jūsų spenelio dydį. Padėkite pirštą ant kūdikio lūpų taip, kad jo galas liestų nosytės apačią, o piršto apačia liestų kūdikio smakrą. Piršo pagalvėlė turėtų žiūrėti į viršų. Toks prisilietimas turėtų stimuliuoti kūdikį tiek, kad jis plačiai išsižiotų. Leiskite jam įtrauktį jūsų pirštą į burną, pagalvėle į viršų, ir pradėti žįsti. Jo liežuvėlis turėtų gulėti ant apatinių dantenų, apgaubęs jūsų pirštą, o piršto galas turėtų siekti kieto ir minkšto gomurio susijungimo vietą. Jeigu taip nėra, jeigu liežuvėlis neguli ant dantenų ar giliai burnoje liežuvėlis pakyla ir neleidžia jums pasiekti gomurių susijungimo, švelniai paspauskite liežuvėlį žemyn sakudama “žemyn” ir šiek tiek patraukite pirštą link lūpų.
Kitas variantas. Šis pratimas gali būti labai naudingas, jeigu daromas tokioje padėtyje: kūdikis guli jums stekrsai kelių ar ant rankos pilvuku žemyn, visas kūnas ir galvelė prilaikomi, kojos kabo žemyn, ir čiulpia jūsų pirštą. Leiskite kūdikiui čiulpti jūsų pirštą tol, kol jo liežuvis pakankamai išsikiš ir nusileis žemyn, ant burnos dugno.
2 Pratimas.
Pradėkite taip, kaip 1 pratimą, bet pirštą apsukite taip, kad pagalvėlė liestų liežuvį. Kai kūdikis pradeda čiulpti, lėtai traukite pirštą lauk, liežuvį spaudama žemyn ir tempdama į priekį. Pakartokite kelis kartus.
3 pratimas.
Švelniai perbraukite per kūdikio lūpas, kol išsižios. Braukite pirštu per viršutines ir apatines dantenas nuo vidurio į šonus. Kūdikio liežuvėlis turėtų sekti jūsų pirštą.
4 pratimas.
Palieskite kūdikiui smaktą, nosį ir viršutinę lūpą. Kai kūdikis plačiai išsižioja, masažuokite liežuvio galiuką sukamaisiais judesiais, paspausdama žemyn ir kiek į priekį, skatindama liežuvį padėti ant apatinių dantenų. Masažuoti galima ir toliau ant liežuvio, tačiau kuo giliau liežuvį masažiosite, tuo švelnesnis turėtų būti spaudimas, kuo arčiau liežuvio galiuko, tuo tvirtesnis paspaudimas. Venkite sukelti kūdikiui žiaugčiojimą.
5 pratimas.
Jeigu kūdikio gomurys aukštas ar siauras, o kūdikis žiaugčioja gavęs spenelį ar nuolat stengiasi žįsti tik spenelį, ne krūtį, gali padėti gomurio nujautrinimas. Pradėkite nuo biršutinių dantenų masažavimo ir po truputį kilkite gomuriu aukštyn ir gilyn į burną, bet stenkitės nekišti piršto tiek, kad kūdikis imtų žiaugčioti. Kartokite pratimą tiek kartų, kol kūdikis leis pirštu paliesti gomurį ir ims žįsti pirštą. Gali reikėti kelių dienų, kurių metu šis trumpas pratimas kartojamas keletą kartų, kol pastebėsite pokytį.
Kūdikio veido raumenų masažas
Jeigu kūdikis plačiai neprasižioja, švelnus masažas gali padėti kūdikiui atpalaiduoti žandikaulio ir veido raumenis. Pradėkite masažuoti po kūdikio apatiniu žandikauliu iš abiejų pusių tuo pačiu metu šveliai, pirštų galiukais, sukamaisiais judesiais. Pirštų galiukais masažuokite kūdikio skruostus, nuo vidurio link smilkinio. Masažuokite mažais ratukais alink burną, netoli lūpų, nuo centro link išorės, tuo pačiu metu abiejose pusėse. Pakartokte tai virš viršutinės lūpos, po to po apatine. Švelniai pastuksenkite piršto galiuku per kūdikio lūpas. Masažuokite smakrą. Taip pat gali būti naudinga osteopato, kraniosakralinės terapijos specialisto ar chiropraktoriaus, mokančio dirbti su naujagimiais ir kūdikiais, pagalba.
Šie pratimai nepakeičia asmeninės žindymo konsultanto konsultacijos. Konsultacijos atidėliojimas gali sukelti pavojų žindymui.
