Taip! Tiek mamai, tiek kūdikiui sergant vėmimą ir/ar viduriavimą sukeliančiais virusais labai svarbu tęsti žindymą!
Mamai: jei mama vemia ar viduriuoja
Jeigu jūs pradėjote vemti ar viduriuoti dėl to, kad susidūrėte su šiuos sunkumus sukeliančiu virusu, tuomet prieš pradėdama vemti ar viduriuoti jūs jau galėjote užkrėsti savo kūdikį tuo pačiu virusu dar pati to nežinodama. Užsikrėtusi šiuo virusu jūs 48 valandas jį nešiojatės savyje ir tik tuomet pamatote požymius. Virusas perduodamas gerai nenusiplovus rankų po pasinaudojimo tualetu liečiantis prie virusu užkrėstų paviršių – rankomis liečiant daiktus, o tada jau jis keliauja į burną ir užkrečia iš vidaus. Mažylis galėjo užsikrėsti įsikišdamas į burną jūsų paduotą žaislą ar įsikišdamas į burną jūsų pirštą.
Žodžiu, situacija tokia, kad tikimybė, jog mažylis neužsikrėtė iki jums pasirodė požymiai yra labai maža, todėl atsiskyrimas nuo mamos vargu ar apsaugos mažylį. Vėmimą, viduriavimą sukeliantys virusai nepatenka į mamos pieną ir per jį užsikrėsti negalima, todėl nutraukti žindymą ar maitinimą mamos pienu taip pat nėra priežasties. Priešingai, mamos pienas yra labai svarbus kūdikiui, nes tyrimai rodo, kad mamos piene esančios medžiagos taip aktyviai kovoja su rotovirusu, kad kai kurios medikų organizacijos net rekomenduoja paskiepijus nuo rotoviruso laikinai nutraukti žindymą, nes mamos pieno imuninės medžiagos gerokai sumažina vakcinos efektyvumą. Žindymas neturtingose šalyse nuo rotoviruso apsaugo 90 proc. išimtinai (tik mamos pienu) maitinamų kūdikių, tuo tarpu vakcinavimas padeda apsaugoti nuo šio viruso tik 40-60 proc. nežindomų kūdikių.
Kadangi vėmimo ir viduriavimo metu netenkama daug skysčių, būtina gerti pakankamai, jeigu reikia, ir gydytojų paskirtų skysčių mineralų balansui palaikyti. Kad būtų mažesnė tikimybė, jog išgertus skysčius tuoj pat išvemsite, geriau yra gerti dažnai po truputį: po šaukštą ar du kas 2-3 minutes (čia labai padeda laikmačio ar žadintuvo užstatymas reguliariam signalo kartojimui). Žinoma, labai praverstų ir pagalba prižiūrint kūdikį, kol jūs jausitės prastai.
Taigi, nors jūs jaučiatės blogai, žindymą svarbu tęsti, o jums svarbu gydytis ir laikytis higienos – plautis rankas tekančiu vandeniu su muilu po kiekvieno vėmimo ar viduriavimo epizodo. Su dezenfektantais būtina valyti klozetą, jo dangtį, kriauklę, čiaupą ir jo rankeną, pageidautina su vienkartinėmis priemonėmis, arba panadotus skudurėlius išmesti. Suteptus drabužius ir patalynę skalbti kaip galima aukštesnėje temperatūroje, nesidalinti savo rankšluosčiais su kitais šeimos nariais, vengti gaminti maistą kitiems asmenims, neiti į viešas vietas, vengti kontakto su kitais žmonėmis bent 48 valandas po paskutinio vėmimo ar viduriavimo epizodo.
Jeigu vemia ar viduriuoja žindomas kūdikis
Kadangi žindymas 100 proc. neapsaugo nuo vėmimą ir viduriavimą sukeliančių virusų, kartais suserga ir žindomi kūdikiai. Žindymo tęsimas tokioje situacijoje yra labai svarbus mažylio sveikimui – mamos piene esančios medžiagos kovos su virusu - ir taip pat kaip pagalba atstatant skysčius, gaunant maistinių medžiagų. Dalį šių medžiagų kūdikis vis tiek pasisavins, net jeigu iš karto po žindymo pienuką išvems ar išviduriuos.
Kadangi žindomo kūdikio išmatos yra skystos ir jis gali tuštintis dažnai, svarbu žinoti, kaip atskirti kada jis jau pradėjo viduriuoti. Viduriavimu laikomas toks tuštinimasis, kuriam būdingi visi šie požymiai:
- kūdikis tuštinasi 12-16 kartų per dieną arba gerokai daugiau nei jūsų kūdikiui įprasta;
- išmatos yra vandeningos; ne skystos, o būtent vandeningos ir to vandens nespėja sugerti net sauskelnės;
- žindomo kūdikio išmatos ima bjauriai dvokti; normalios žindomo kūdikio išmatos paprastai turi jogurto kvapą;
Kaip žindyti, kei kūdikis vemia ar viduriuoja?
Ligos metu mažylis gali norėti žįsti dažniau, nes žindymas taip pat ramina ir mažina skausmą. Jeigu po žindymo kūdikis smarkiai – fontanu – vemia, gali būti praktiška žindyti dažnai ir tumpai, kad vienu metu į skrandį patektų nedidelis kiekis pieno. Leidusi pažįsti minutę ar dvi tuo metu, kai pienas aktyviai teka ir mažylis ryja, atitraukite jį nuo krūties 3-5 minutėms. Po to vel priglauskite ir pažindykite tiek, kol pastebėsite pieno tekėjimą. Žindymo trukmę ir tarpus tarp maitinimų galite reguliuoti atsižvelgdama į kūdikio skrandžio reakcija, ar kyla vėmimas ar ne po žindymo epizodo.
Kol išimtinai žindomam kūdikiui nepasirodė skysčių stokos – dehidracijos – ženklai, patariama vengti papildomų skysčių davimo.
Kūdikių dehidracija pasireiškia kaip:
- mažiau nei du kartai pasišlapinimo per parą,
- padidėjęs irzlumas ar mieguistumas,
- vangumas, apatija, letargija,
- silpnas verksmas,
- ašarų nebuvimas vyresniems kaip 3 mėnesių kūdikiams, įdubusios akys,
- sausa burna, džiūstančios lūpos,
- oda, suspaudus tarp pirštų, susiraukšlėja ir ilgai neatgauna savo pavidalo (galite suimti odos raukšlę pirštais ant pilvuko ar ant rankos viršaus),
- šaltos, prakaituotos galūnės, ypač rankų ir kojų pirštai,
- pagreitėjęs kvėpavimas, dažnesnis širdies plakimas,
- įdubęs momenėlis.
Tokiu atveju būtinai susisiekite su gydytoju ir pasitarkite dėl to, kokiomis priemonėmis padėsite kūdikiui atstatyti skysčių ir mineralinių medžiagų kiekį. Tačiau tęsti žindymą vis tiek reikia, tyrimai rodo, kad neduodant kūdikiami mamos pieno tokiu metu, kai atstatinėjamas skysčių kiekis organizme, jie netenka daugiau svorio, nei tokiu atveju, kai žindymas tęsiamas. Jeigu kūdikis per silpnas žįsti, tuomet nutrakite pieną ir sumaitinkite šaukšteliu po truputį kas kelias minutes.
Kūdikiui, kuris be žindymo jau valgo ir kitą maistą, galima pasiūlyti keptą opuolį, keptą bananą, morkų ar bulvių tyrės be karvės pieno, džiūvėsėlių, ryžių košės, miltinių produktų. Bado dieta nėra sveikiausias pasirinkimas, paprastai ligoniai, kurie nors šiek tiek valgo, sveiksta greičiau, jiems rečiau atsiranda antrinis laktozės netoleravimas ar jautrumas baltymams. Karvės pieno produktų reikėtų vengti, nes jie gali skatinti viduriavimą, tačiau svarbu atminti, kad mamos pienas nėra karvės pieno produktas ir žindyti būtina.
Net taikant visas reikalingas priemones sustabdyti viduriavimą gali užtrukti apie pora savaičių, kol žarnyno uždegimas praeis ir žarnų sienelės sugis. Visą tą laiką galite matyti skystesnes nei įprastai kūdikio išmatas, o mamos pienas labai padeda gijimo metu.
Sergančio kūdikio slaugymas
Kai kūdikis viduriuoja ir vemia svarbu laikytis tų pačių higienos normų, kaip ir sergant mamai – plautis rankas, valyti paviršius, skalbti karštu vandeniui suterštus drabužius, vengti kontakto su kitais asmenimis. Jeigu naudojate čiulptukus, virinkite juos dažnai.
Sirgimo laikotarpiu mažylis gali norėti daugiau būti ant rankų, nešiojamas, glaustis prie mamos ar tėčio. Ant peties užsidėkite dvigubą rankšluostėlį, ar turėkite šalia storesnį vystyklą, kad mažyliui pradėjus vemti turėtumėte į ką sugerti išvemtus skysčius. Jeigu kūdikis užmigo, galite pabandyti paguldyti jį į lovelę ar vežimėlį, tačiau nepalikite vieno: arba būkite kartu su juo kambaryje, arba atsigabenkite ten, kur reikia būti jums. Vėmimo epizodas gali prasidėti bet kuriuo metu, taip pat ir miegant, ir mažyliui gali reikėti jūsų pagalbos. Jeigu jūs būsite toli, jam gali nepavykti sukelti pakankamai šurmulio, kad jį išgirstumėte ir ateitumėte padėti.
Naktį į lovelę ar lovą po kūdikio galva ar kūneliu patieskite dvigubai perlenktą raknšluostį, pasidėkite atsarginį rankšluostį šalia, bent porą komplektų drabužėlių perrengti, kibirėlį ar dubenį, į kurį mažylis galėtų vemti, jeigu laiku pastebėsite ir pakelsite jį, vandens atsigerti.
Kad apsaugotumėte kūdikio odelę nuo sudirginimo, tepkite užpakaliuko priežiūrai skirtais tepalais kiekvieną kartą, kai keičiate vystyklus. Keiskite vystyklus vos tik mažylis pasituština, plaukite po tekančiu vandeniu ir nepamirškite po to nusiplauti rankų ir išplauti vonios ar kriauklės bei čiaupo. Dideliam skysčių kiekiui sugerti gali padėti medžiaginio įdėkliuko, merliuko įdėjimas į vienkartinį vystyklą. Taip pat ant viršaus galima užmauti neperšlampamas kelnytes.
Tęsiamas žindymas tiek sergant mamai, tiek kūdikiui padeda greičiau ir lengviau įveikti ligą ir kūdikiui išlikti sveikesniam.
Šaltiniai:
World Health Organization. The Treatment of Diarrhoea. A manual for physicians and other senior health workers. WHO/CDR/95.3 (10/95). Division of Diarrhoeal and Acute Respiratory Disease Control.
A. Raugalė ir kt. “Vaikų ligos” 1 tomas
Mohrbacher, N. and Stock, J. The Breastfeeding Answer Book, Revised ed. Schaumburg, Illinois: La Leche League International, 1997, pp. 280-28
Lawrence R. Breastfeeding: A Guide for the Medical Profession, 4th ed. St. Louis: Mosby, 1994, pp. 371, 438, 459-60.
Universal Safety Precautions and Infection Control, https://www.lactationtraining.com
A. Gutland, “Rotavirus vaccine cuts deaths of Mexican babies from diarrhoea by 40%,” BMJ 2010 Jan 28, doi:10.1136/bmj.c511.
H.S. Maranhão, et al., “The epidemiological and clinical characteristics and nutritional development of infants with acute diarrhoea, in north-eastern Brazil,” Ann Trop Med Parasitol, 2008 Jun;102(4):357-65.
S. Horton, et al., “Breastfeeding promotion and priority setting in health,” Health Policy Plan, 1996 Jun;11(2):156-68.
Inhibitory effect of breast milk on infectivity of live oral rotavirus vaccines. Pediatr Infect Dis J. 2010 Oct;29(10):919-23. doi: 10.1097/INF.0b013e3181e232ea.
