Rašyti apie mamos pieno naudą tikriausiai yra viena iš nedėkingiausių temų. Visai neseniai viena mama mamų gupėje paklausė ar yra naudos iš to mažo jos pieno kiekio, kurį ji gali sumaitinti savo kūdikiui. Kai atsakiau, kad net ir mažas kiekis yra naudingas, kita mama man atsakė, kad “kad apie pieno naudą ginčytis niekas nė neketina ir visos apie jo naudą žino. Bet kitą kartą mamos psichologinė būklė yra svarbesnė vaiko gerovės klausimu. Jeigu mama depresuoja, blogai jaučiasi, tai ar ji turi tęsti žindymą bet kokia kaina?”
Ar mamai apskritai yra kokios nors naudos iš žindymo? Juk jos organizmas atiduoda maistines medžiagas į pieną ir tokiu būdu skriaudžia pačią mamą, kuri gali dėl to pasijusti išsekusi, imti nesveikuoti. O kur dar naktinis žindymas! Tenka kelis prie kūdikio kelis kartus per naktį, o kartais ir keliolika! Ir taip visą laiką kol žindai ir maitini pagal poreikį. Juk dėl to ir pavažiuoja stogas?
Mamos nuovargis ir traumuojanti patirtis
Daugelis mamų augindamos kūdikį ar mažą vaiką vienu ar kitu metu pasijunta išsekusios, pavargusios ir nebeturinčios jėgų susitvarkyti su savo pareigomis ar tinkamai pasirūpinti savo vaiku. Į motinystę taip pat ateiname su savo vaikystės ir paauglystės bei gyvenimo patirtimi, kuri labai dažnai yra traumuojanti. Traumuojanti patirtis gali būti būti įvairi: nepriežiūra, fizinis, seksualinis priekabiavimas ar smurtas, tėvai, vartojantys svaiginančias medžiagas, smurtaujantys vienas prieš kitą, užsiimantys nelegalia veikla, serganys psichinėmis ligomis, tėvų skyrybos, nesaugi gyvenamoji aplinka – visa tai palieka žymes mūsų smegenyse ir kūnuose ir visa tai atsinešame į savo šeimą. Kuri iš mamų Lietuvoje užaugo nepatyrusi nė vieno iš šių dalykų? Manau, kad tokių mamų, užaugusių be traumų, yra mažuma. Vaikystėje patirtų traumuojančių įvykių pasekmės pasireiškia paauglystėje ir vėlesniame amžiuje. Jau 15 metų sulaukę paaugliai patiria didesnį stresą kasdienybėje, iki 20-ties daugelis jau būna sirgę depresija, o po 20-ties labiau skundžiasi fizinės sveikatos pablogėjimais. O jaunos moterys su tokia praeitimi tapdamos mamomis susiduria su rizika patirtis ir daugiau traumuojančių įvykių. Sunkus ar neplanuotas nėštumas, depresija nėštumo metu, sunkus ar neplanuotai vykęs gimdymas, gimdymo metu patirtas skausmas, ir skausmas po gimdymo, skausmas žindymo metu – visa tai prisideda prie to, kad mama gali pajusti depresijos simptomus ar jai gali būti diagnozuota depresija. Tyrimai rodo, kad 97 proc. besilaukiančių moterų yra kažkada patyrusios emocinių, fizinių ar seksualinių traumų ar prievartos Tai liūdnoji žinia.
O geroji žinia yra ta, kad tyrimai taip pat rodo, jog žindymas tokioms moterims yra gera priemonė atsigauti nuo patirtų traumų, palengvinti savo psichologinę būklę ir padeda nutraukti nepriežiūros, smurto ir depresijos perdavimą iš kartos į kartą.
Žindymas mažina mamos patiriamą stresą
Žindymas nėra vien tik maistinių medžiagų perdavimas iš mamos į vaiką. Maistinių medžiagų perdavimas yra svarbus ir turi savus privalumus, tačiau žindymas yra kievieną dieną ir naktį vykstantis mamos ir kūdikio bendravimas, kuris daro didelę teigiamą įtaką abiems. Kaip?
Nustatyta, kad kūdikiui esant prie krūties mamai mažėja stresas: iš karto palengvėja dabartinio streso keliama reakcija. Šiam efektui išgauti nepakanka kūdikį laikyti ant rankų, kūdikis iš tiesų turi savo oda liesti mamos krūtį. Žindanti mama pirmaisiais mėnesiais tai ir daro: kūdikis turėtų žįsti ne mažiau kaip 8-12 kartų per parą bent 20-30 minučių, o tai sudaro bent 4 val per parą, kurias mama praleidžia sumažėjusiomis streso sąlygomis – tai yra labai daug lyginant su tuo, kad nežindanti mama neturi tokių lengvai prieinamų ir reguliariai taikomų priemonių stresui sumažinti. Kūdikio buvimas prie krūties sumažina streso hormonų išsiskyrimą mamai.
Po to, kai kūdikis praleido prie krūties 30 minučių, mamos daug ramiau reaguoja į aplinkos keliamą stresą. Mokslininkai laboratorijoje mamoms, laikiusioms savo mažylius oda prie odos, tyčia bandė sukelti stresą ir jiems nepavyko! Šis efektas truko bent pusvalandį po kontakto su kūdikiu. Vadinasi mamai, kuri žindo, poilsis nuo streso gali būti ne 4 val., o 8 val. per dieną ir taip kiekvieną dieną, kol mama žindo.
Šis faktas labai svarbus ir mamoms, kurios nežindo ar negali žindyti savo kūdikių. Net ir nežindant, o tiesiog glausdamos kūdikį prie krūties (nebūtinai burnyte prie spenelio, tiesiog veiduku prie krūties) mamos gali padėti sau atsipalaiduoti ir sumažinti savo patiriamą sresą. Jeigu mama augina neišnešiotuką arba jai reikia ištraukinėti pieną, kūdikio palaikymas prie krūties leis lengviau ištraukinėti pieną.
Tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis stresas skatina uždegiminius procesus mamos kūne, nes patirdamas stresą mūsų kūnas spėja, kad galime patirti ir fizinius sužeidimus, į juos gali patekti infekcija ir su ja reikės kovoti, todėl ima ruoštis šiai kovai. Uždegiminiai procesai taip pat yra ir viena iš depresijos priežasčių. Streso sumažėjimas leidžia mamos kūnui skirti mažiau išteklių pasiruošimui kovai su infekcijomis ir tuo pačiu mažina mamos depresiją. O žindymo tęsimas stresinėmis sąlygomis gali padėti mamai patirti mažesnes streso pasemes.
Mamos depresija: pasekmės kūdikiui
Gamta numatė, kad mamos negyvens idealiomis sąlygomis, todėl pasirūpino priemonėmis, kaip sumažinti neigiamas mamos sunkumų patiriamas pasekmes kūdikiui. Vokietijos mokslininkai tyrė mamų, kurioms diagnozuota depresija, kūdikius norėdami nustatyti, ar mamos depresija turi įtakos kūdikio savijautai. Paaiškėjo, kad jeigu mama serga depresija ir žindo, kūdikio smegenų veiklai tai nedaro neigiamo poveikio. Tuo tarpu iš buteliuko maitinami kūdikiai mamų, sergančių depresija, taip pat buvo depresyvūs – atliekant elektroencefalogramą jų smegenys skleidė panašias bangas, kaip ir suaugusiųjų, sergančių depresija. Mokslininkai pabandė išsiaiškinti kodėl ir paaiškėjo, kad žindymas neišvengiamai verčia mamas daugiau liesti, glostyti ir žiūrėti į savo kūdikius. Depresija sergančios žindančios mamos liečia ir bendrauja su savo kūdikiais mažiau nei depresija nesergančios žindančios mamos, tačiau jos vis tiek liečia savo kūdikius ir žiūri jiems į akis ir to, pasirodo, yra gana tam, kad apsaugotų kūdikį nuo depresijos! Atrodo, kad gamta numatė tokią tikimybę, kad mama gali būti patyrusi įvairių problemų ir dėl to glaudimo prie krūties mechanizmą sukūrė tokį, kuris leistų kūdikiui patirti kuo mažesnę žalą dėl mamos emocinių problemų.
Tuo tarpu maitinimas iš buteliuko nereikalauja nei artimo fizinio, nei akių kontakto ir kūdikiai dėl to nukenčia. Mamas, kurios serga depresija ir nežindo, galima išmokyti kaip elgtis su kūdikiu, kad sumažintų savo depresijos poveikį kūdikiui ir tai veikia taip pat gerai, kaip ir intuityvus mamos elgesys žindymo metu. Tačiau kai mes pakeičiame gamtos sukurtą apsauginį įrankį kitu, žmonių sukurtu, jis reikalauja iš mamos daugiau sąmoningumo, drausmės, jėgų ir pastangų tam, kad suteiktų tokią apsaugą nuo savo savijautos.
Iš mamų nėra ir nebuvo tikimasi, kad jos gyvens idealiame pasaulyje ir bus tobulos, nepatiriančios streso ar psichologinių problemų. Priešingai, gamta davė mamai pakankamai įrankių padėti savo vaikui išvengti mamos depresijos pasekmių, tereikia jais naudotis ir depresijos poveikis kūdikiui bus sumažintas ar neutralizuotas.
Ilgesnio žindymo įtaka mamos sveikatai
Jeigu mama žindo 12 mėnesių, ji patiria ilgalaikę žindymo naudą savo fizinei sveikatai: mažėja susirgimo diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis rizika, mažėja tikimybė, kad mamai kils problemų dėl aukšto kraujospūdžio ar aukšto trigliceridų kiekio kraujyje. Šios ligos yra pagrindinės moterų mirčių priežastys visame pasaulyje. Jos dažniau atsiranda moterims, patiriančioms daug streso,o mes jau žinome, kad žindymas mažina stresą. Taigi mažindamas mamos patiriamą stresą žindymas mažina ir minėtų susirgimų riziką.
Ilgesnio žindymo įtaka vaiko sveikatai
Dažnas glaudimasis prie mamos ir mamos reagavimas į kūdikio poreikius kuria saugų kūdikio prieraišumą. Kūdikių ir vaikų elgesio tyrimas parodė, kad vaikai, žindyti daugiau kaip 12 mėnesių, yra geresnės psichinės sveikatos, vertinant pagal specialią vaikų probleminio elgesio skalę. Žindyti 12 ar daugiau mėnesių vaikai visose amžiaus grupės, nuo 2 iki 14 metų, gavo geresnius elgesio įvertinimus nei visiškai nežindyti vaikai. Tuo tarpu nesaugus prieraišumas kūdikiui sulaukus 12-18 mėnesių didina ligų, kylančių dėl uždegiminių procesų, riziką sulaukus 32 metų: šienligės, periodontito, aterosklerozės, reumatoidinio artrito. Nesaugus prieraišumas kelia streso kiekį, o tai skatina uždegiminius procesus organizme. Galiausiai ilgalaikėje perspetyvoje toks stresas pavirsta realiomis ligomis.
Ilgiau išimtinai žindyti kūdikiai buvo laimingesni nei kūdikiai, kurie anksčiau gavo kito maisto, nei mamos pienas. Galbūt šis laimingumas yra susijęs su kitais faktoriais, pvz., su jautriu atsiliepimu į kūdikio poreikius, ir taip reaguoti į kūdikį gali ne tik žindanti mama. Tačiau žindymas labai palengvina mamos gyveimą, nes sudaro sąlygas suteikti tai, ko kūdikiui reikia, tarsi savaime, papildomai nededant pastangų, net jeigu mama ir patiria psichologinių sunkumų.
Žindymas ir miegas
Dar vienas svarbus dalykas yra tas, kad smurtas ir traumos yra perduodamos iš kartos į kartą. Tyrimai rodo, kad vaikai, augę smurtaujančioje aplinkoje, patys taip pat yra linkę smurtauti. Galbūt iš čia ir kyla tarp lietuvių populiari mintis “mane tėvai mušė, ir aš užaugau puikus žmogus, todėl manau, kad mušti savo vaikus yra normalus būdas auklėti”. Mamos, patyrusios smurtą, nebūtinai pačios smurtauja, tačiau gali būti depresyvios arba pasirinkti sutuoktinius, kurie linkę smurtauti. Liūdndoji žinia čia yra ta, kad kūdikių miego problemos didina riziką, kad traumuojanti patirtis bus perduota kūdikiui. Jau žinome, kad mamos depresyvią nuotaikos poveikį žindymo skatinamas fizinis ir emocinis kontaktas pašalina. Ir dar viena geroji žinia apie žindymą: tyrimai rodo, kad žindymas palengvina ir kūdikių miego problemų sukeliamas pasekmes mamoms.
Pirma reakcija į pasakymą, kad žindymas leidžia mamoms geriau išsimiegoti yra “netiesa!”. Bet tyrimai rodo kad kaip tik žindančios mamos išsimiega geriau, nei nežindančios. Taip, žindomi kūdikiai miega trumpesniais intervalais (ilgiausias išmiegotas intervalas yra 5,46 val.) nei nežindomi (ilgiausias išmiegotas intervalas yra 7,69 val.). Ir taip, ptabunda naktimis dažniau (vidutiniškai 2,52 karto per naktį), nei nežindomi kūdikiai (vidutiniškai 1,39 karto per naktį). Tačiau mamos, kurios žindo kūdikius, tipiškai užmiega greičiau, nei mamos, kurios maitina dirbtiniu maistu. Žindančios mamos užmiega vidutiniškai per 20 minučių, tuo tarpu nežindančioms mamoms prisireikia vidutiniškai 27 minučių užmigti. Jeigu mamai užmigti reikia daugiau kaip 25 minučių, jai gerokai padidėja rizika susirgti depresija. Taigi, nežindymas kelia depresijos riziką, o mamos depresija nežindant kelia riziką, kad kūdikis taip pat susirgs depresija! Mamos, kurios maitina mišriai, žindo ir primaitina dirbtiniu maistu, iš tiesų nedaug skiriasi nuo mamų, kurios maitina tik dirbtinai.
Kitas dalykas, kuris svarbus depresijos rizikai, yra kiek iš viso mama miega. Kuo mažiau valandų išmiegama, tuo didesnė depresijos rizika. Ir čia tyrimai kalba žindančios mamos naudai. Galbūt dėl to, kad nedaug mamų eina miegoti kartu su kūdikiais, visos mamos išmiega ne daugiau kaip 7 valandas per naktį. Žindančios mamos vidutiniškai miega daugiau (6,61 val.) nei nežindančios mamos (6,3 val.). Prie šio skirtumo neabejotinai prsideda tai, kad žindančios mamos užmiega greičiau. Galiausiai vertinant mamų savijautą paaiškėja, kad mamos, kurios žindo, jaučiasi turinčios daugiau energijos dienos metu, nei tos, kurios maitina dirbtiniu maistu! Kartais, kai mamos po gimdymo skundžiasi, kad jos jaučiasi pavargusios – visiškai normalu taip jaustis po gimdymo! - joms siūloma papildomai pamaitinti kūdikį nutrauktu pienu ar dirbtiniu maistu. Tačiau tyrimai rodo, kad mišriai maitnančios mamos jaučiasi labiausiai pavargusios, net labiau, nei tos, kurios maitina vien tik dirbtiniu maistu. Taip pat yra ir su bendros fizinės savijautos vertinimu: žindančios mamos savo sveikatą vertina geriausiai, gerokai prasčiau vertina mamos, maitinančios dirbtiniu maistu, o prasčiausiai jaučiasi mamos, maitinančios mišriai.
Taigi žindančios mamos realiai mažiau rizikuoja susirgti depresija dėl žindymo ir miego stokos, nei nežindančios ar maitinančios mišriai maitinančios mamos.
Svarbiau laiminga mama nei žindymas?
Apibendrindama noriu pasakyti, kad žindymas ir odos kontaktas jo metu padeda mamai patirti mažiau streso, mažina depresijos riziką, leidžia neperduoti savo depresyvių jausmų kūdikiui, geriau išsimiegoti, jautriau reaguoti į kūdikio poreikius ir nutraukti smurto perdavimą iš vienos kartos į kitą. Ar žindymo nutraukimas padarys mamą laimingesnę? Tikėtina, kad ne. O taip pat mamai reikės daugiau pastangų apsaugoti kūdikį nuo savo depresyvių jausmų ir nuo to, kas gali kelti traumas kūdikystėje ir vaikystė.
NEŽINDOMI kūdikiai dažniau serga
Virškinamojo trakto ligomis: įvarios kilmės viduriavimu, nekrotizuojančiu enterokolitu
Kvėpavimo takų ligomis: vidurinės ausies uždegimu, viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligomis, astma, alergijomis
Šlapimo takų ligomis
Prasčiau reaguoja į skiepus nuo vaikškų ligų
NEŽINDYTIEMS kūdikiams didėja rizika susirgti
1 ir 2 tipo diabetu
Vaikystėje vėžiu
nutukimu
NEŽINDOMŲ kūdikių smegenys sudarytos iš perpus mažiau DHA rūgšties nei žindomų kūdikių ir jų regėjimas gali būti ne toks aštrus, žemesnis intelekto koeficientas, prasčiau mokytis mokykloje, didėja rizika patirti nervinės sistemos veiklos sutrikimų, specifinių kalbos sutrikimų ir išsėtinę sklerozę, jų smegenėlėse, kurios koordinuoja pusiausvyrą ir judėjimą, mažiau DHA,
Nauda ŽINDŽIUSIOMS mamoms
Ilgesnis nei 12 mėnesių žindymas mamai mažina susirgimo hipercholesterolemija, diabetu, hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis, krūties ir kiaušidžių vėžiu tikimybę, taip pat mažiau patiria klubo sąnario problemų ir osteoporozės atvejų, pagerėja cholestrolio kiekis, tikėtinas mažesnis reimatoidinio artrito intensyvumas, mažina išsėtines sklerozės pasikartojimą.
Rima Kurtinaitienė
