Oksitocinas, pieno tekėjimas ir pieno atleidimo refleksas

Kai kūdikis žinda krūtį, hipofizė smegenyse išskiria oksitociną, kuris sukelia pieno tekėjimą arba pieno atleidimo refleksą. Oksitocinas priverčia susitraukti mažas raumenų ląsteles, esančias apie alveoles, pieną gaminančius maišelius. Dėl šios priežasties pienas gali tekėti iš krūties. Oksitocinas skiriamas į kraują pulsuojančiu ritmu, su krauju keliauja per kūną ir pasiekęs krūtį joje sužadina pieno tekėjimą. Pienas, susikaupęs alveolėse, suspaudžiamas ir stumiamas į latakus, latakais keliauja iki spenelio ir iš spenelio teka į valgančio kūdikio burnytę. Daugelis moterų jaučia spaudimą, dilgčiojimą ar šilumą kai pienas ima tekėti iš krūties. Ultragarso tyrimo metu matyti, kad pienui pradėjus tekėti, šių pojūčių metu, latakų skersmuo padidėja. Moterys patiria keletą ar net keliolika pieno atleidimo refleksų vieno maitinimo metu, tačiau įdomu tai, kad 88 procentai moterų jaučia pirmąjį pieno tekėjimo refleksą ir nė viena nejaučia vėlesnių maitinimo eigoje vykstančių pieno tekėjimo refleksų.

Oksitocinas yra labai svarbus tam, kad galėtume žindyti savo vaikus. Jo dėka kūdikis gali ištuštinti krūtį, o jeigu pieno tekėjimas nėra sukeliamas, kūdikis negali ištraukti pieno, esančio krūtyje. Jeigu krūtis neištuštinama, pieno gamyba stoja ir, laikui bėgant, pienas gali nustoti gamintis. Kai kūdikis pradeda žįsti krūtį, praėjus minutei oksitocinas išsiskiria į kraują, o kai baigia žįsti, praėjus 6 minutėms nuo valgymo pabaigos oksitocino kraujyje nebelieka. Toks oksitocino bangavimas mamos kraujyje išlieka visą žindymo laikotarpį, net jeigu mama žindo ilgai.

Oksitocinas taip pat sutraukia ir gimdos raumenis. Taip oksitocinas gelbsti mamas po gimdymo nuo nukraujavimo ir padeda gimdai po gimdymo greičiau susitraukti iki įprasto dydžio. Gimda reaguodama į oksitociną ritmingai susitraukinėja ne tik žindymo metu, bet dar 20 minučių žindymui pasibaigus. Pirmomis dienomis po gimdymo šie susitraukimai gali būti skausmingi, ypatingai daugiau vaikučių gimdžiusioms mamoms. Vėliau gimdos susitraukimai kai kurioms mamoms gali kelti ir malonių pojūčių. Mamoms, kurioms prisireikė staigios cezario operacijos, ar kurios patiria didelį stresą, oskitocino pulsavimų žindymo metu yra nustatoma mažiau.

Oksitocinas praplečia kraujagysles ir pagerina periferinę kraujotaką nedidindamas kraujo spaudimo. Štai kodėl žindymo metu mamos krūtinės temperatūra pakyla ir sušildo odos kontakte esantį kūdikį. Mamos šį pokytį kūne pajunta kaip šilumos bangą, užliejančią kūną, o kai kurioms tai atrodyti kaip karščio bangos, verčiančios prakaituoti. Daugelis mamų pajunta troškulį, kuris atsiranda apie tą metą, kai padidėja oksitocino kiekis kraujyje, todėl visada verta žindymo metu šalia savęs turėti vandens atsigerti.

Pirmomis savaitėmis oksitocino veikimą atpažinsime ir iš lašančio ar tekančio pieno iš laisvos krūties, kai kūdikis žinda. Tačiau laikui bėgant visiškai normalu, kad pienas nustoja tekėti iš laisvos krūties, dažniausiai tai liaujasi iki trečio mėnesio, tačiau kai kurioms moterims pienas gali tekėti viso žindymo laikotarpio metu, net jeigu žindo du ar daugiau metų.

Oksitocino išsiskyrimą ir pieno tekėjimą sukelia ne tik tiesioginis krūties ir spenelio stimuliavimas, bet ir tai, kokius vaizdinius, mintis sukuria mamų smegenys, tai, ką mamos mato ir girdi. Kūdikio ar jo nuotraukos regėjimas, mintys apie kūdikį, kūdikio verksmo girdėjimas gali paskatinti oksitocino išskyrimą ir pieno tekėjimą. Šilumoje taip pat pienas gali imti tekėti. Daugelis mamų pirmųjų mėnesių laikotarpiu naudoja įdėkliukus į liemenėlę, kad sugertų tokį spontaniškai ištekėjusį pieną. Kartais padeda tiesiog fiziškai prispausti krūtinę – sukryžiuotomis ant krūtinės rankomis, ar tiesiog priglaudus delnus prie spenelių. Taip pat galima naudoti pieno surinkėjus ir sukauptą pieną pasiūlyti kūdikiui suvalgyti šaukšteliu.

Oksitocinui išsiskyrus ir pienui patekėjus pasikeičia kūdikio žindimas. Kol pienas neteka, kūdikis žinda greitais ir trumpais judesiais (du čiulpimo judesiai per sekundę), o kai pienas ima tekėti, žindimo judesiai pasikeičia į lėtesnius judesius su pauzėmis (vienas patraukimas per sekundę ir nurijimas, sekantis iš karto po jo, kartais du patraukimai ir nurijimas). Kiek daug pieno kūdikis suvalgė priklauso nuo to, kiek daug pieno atleidimo refleksų įvyko, o ne nuo to, kiek laiko kūdikis praleido prie krūties. Kuo greičiau teka pienas, tuo lėtesni yra kūdikio žindimo judesiai ir priešingai, kuo lėčiau teka pienas, tuo intensyviau kūdikis stengiasi čiulpti. Augdami kūdikiai taip pat gali pradėti žįsti retesniais judesiais dėl to, kad gerai įgunda ir augant jų burnos ermėje gali sutilpti didesnis pieno kiekis prieš nuryjant.

Per pirmąjį mėnesį kūdikiai įgunda kontroliuoti suvalgomo pieno kiekį patys, priklausomai nuo apetito, ir apie 40 proc. kūdikių valgymą nutraukia būtent pieno tekėjimo refleso metu tuo parodydami, kad jiems maisto jau gana.

Kai pienas jau teka, kūdikis savo traukimo jėga gali reguliuoti ir pieno tekėjimo greitį (kiek sunkiau tai sekasi kūdikiams, kurių mamos turi gerokai per daug pieno, nei jiems reikia ar kurių refleksyvus pieno tekėjimas yra labai spartus). Alkanas kūdikis ar budrus kūdikis gali žįsti su gerokai didesne jėga, nei kūdikis, kuris yra mieguistas ar sotus.

Mamos išskirtas oksitocinas taip pat patenka į pieną ir kūdikis jį suvalgo, tačiau nėra žinoma, ar kūdikio organizme mamos oksitocinas turi kokį nors poveikį. Tačiau žindymo, odos kontakto metu kūdikio organizmas pats išskiria oksitociną.

Oksitocino išskyrimas gali tapti toks jautrus, kad vien pagalvojus apie kūdikį gali pradėti tekėti pienas. Net ir mamoms, kurios jau nujunkė savo kūdikius ar vaikus, pienas gali imti tekėti netikėtai susidūrus su situacijomis, primenančiomis jos pačios žindymo patirtį.

Oksitocinas mamoms:

• turi raminantį ir nuskausminantį poveikį,

• sumažina mamos kraujospūdį

• sumažina kortizolio kiekį kraujyje

• mažina nerimą ir agresyvų elgesį

• palengvina užmigimą

• susilpnina reakciją į krizes ir liūdesio momentus

• persmelkia smegenų sritis, kurios atsakingos už motinišką elgesį ir prisirišimą prie kūdikio.

Oksitocino išsiskyrimą gali blokuoti:

• skausmas ir stresas (tačiau gyvenant ištisinio streso sąlygomis įvyksta adaptacija ir nepaisant streso mamos gali žindyti savo kūdikius ir joms išsiskiria pakankamai oksitocino)

• alkoholis

• rūkymas

• gimdymo metu naudotas sintetinis oksitocinas gimdymui sukelti ar paskatinti, nes jis sutrikdo natūralaus oksitocino išsiskyrimą

• jeigu dirbtinis oksitocinas buvo naudotas dideliais kiekiais kartu su nuskausminamaisiais, poveikis natūralaus oksitocino blokavimui išlieka ir antrą parą po gimdymo

• tarpvietės kirpimas gimdymo metu gali sukelti didelį skausmą po gimdymo

• neigiamos emocijos potencialiai gali turėti įtakos pieno tekėjimui.

Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad mamoms, kurios papildomai primaitina kūdikį dirbtiniu istu, išsiskiria mažesni oksitocino kiekiai. Išimtinai žindančioms mamoms oksitocino kiekiai laikui bėgant išsiskiria vis didesni: 15 - 24 žindymo savaitėmis mamų kraujyje buvo fiksuojami didesni oksitocino kiekiai nei 2-4 ir 5-14 žindymo savaites. Mamoms, kurios duodavo papildomai dirbtinio mamos pieno pakaitalo, oksitocino kiekiai buvo maži ir nedidėjo laikui bėgant.

Oksitocinas ir pykinimo jausmas

Kai kurios moterys žindymo metu gali jausti pykinimo jausmą ir kartais netgi prieiti iki vėmimo. Pavalgymas prieš žindymą ir galbūt vaistai nuo vėmimo galėtų palengvinti situaciją tokioms mamoms.

Oksitocinas mastitui gydyti

Oksitocino nosies purškalas tyrimo Švedijoje metu pasirodė esanti priemonė, padedanti greičiau pasveikti nuo mastito. To paties tyrimo metu taikyta akupunktūra palengvino simptomus, tačiau nesutrumpino mastito trukmės.

Oksitocino sukeliamas skausmas

Kai kurios moterys, ypatingai pagimdžiusios pirmąjį vaiką, gali jausti pulsuojantį skausmą pieno tekėjimo metu. Pradžioje, kol pieno tekėjimas smarkus, skausmas didesnis, o tekėjimui silpstant, silpsta ir skausmas. Dažniausiai taip nutinka pirmąjį mėnesį ir laikui bėgant skausmas mažėja. Moterys, kurios jautė tokio pobūdžio skausmą žindydamos pirmąjį vaiką, gali jo nebejausti su antruoju. Kartais kai kurios antrąjį vaiką pagimdžiusios moterys irgi jaučia tokio pobūdžio skausmus. Šis skausmas siejamas su latakų prasiplėtimu tam, kad pienas galėtų tekėti sparčiau ir tai aiškiausiai jaučiasi pirmaisiais mėnesiais, kol latakai „prasitampo“. Kai pienas teka labai sparčiai, pirmąjį mėnesį mamai galėtų būti lengviau, jeigu ji paskatintų pieno tekėjimą pati, prieš duodama kūdikiui žįsti. Kai jau pienas teka, kūdikiui nereikės aktyviai stimuliuoti krūties, todėl jis žįs kiek švelniau, ramiau ir tai gali sumažinti mamos jaučiamą skausmą. Iki pirmo mėnesio pabaigos tokio pobūdžio skausmas dažniausiai praeina.

Oksitocinas ir lytiniai santykiai

Oksitocinas, išsiskirintis lytinių santykių metu, gali paskatinti pieno tekėjimą. Jeigu tai kelia nepatogumų, galima pabandyti prieš santykius pažindyti kūdikį ar ištraukti šiek tiek pieno, kad jis nepradėtų tekėti spontaniškai. Taip pat dideli kiekiai oksitocino, išsiskirantys žindymo metu, natūraliai padidina moterų jautrumą.

Pieno ištraukimas ir oksitocinas

Kūdikiai užtrunka apie 54 sekundes, kad mamai sužadintų pieno tekėjimą, tačiau traukiant pieną rankomis ar pientraukiu, tam gali prireikti iki 4 minučių. Daliai moterų iš viso gali būti sunku sukelti sau pieno tekėjimą ne žindymo metu, ir tai gali nutikti dėl gėdinimosi, drovėjimosi, įtampos, baimės, kad nepasiseks, skausmo, nuovargio ar nerimo.

Kaip paskatinti pieno tekėjimą:

• pasitikėjimas savimi daro stebukus

• leisti kūdikiui žįsti vieną krūtį, kad sužadintų pieno tekėjimą, o iš kitos pieną ištraukinėti

• šilti kompresai ant krūties ar šiltas dušas prieš žindymą ar pieno ištraukimą

• žiūrėjimas į kūdikį ar jo nuotrauką, galvojimas apie kūdikį

• kai kurioms moterims padeda atsipalaidavimo technikos

• švelnus spenelio ir rudojo laukelio stimuliavimas (tik negalima spaudyti ar tampyti spenelio)

• krūties masažavimas

• odos kontaktas su kūdikiu

• oksitocino purškalas į nosį galbūt galėtų padėti mamoms, kurioms pieno tekėjimas yra visiškai užblokuotas

• liaudies medicinoje manoma, kad imbiero vartojimas gali paskaitinti pieno ištekėjimą.

Galima sukurti ritualus, kurie sukurs sąlyginį oksitocino išsiskyrimo refleksą, prieš žindymą ar pieno ištraukimą atliekant tam tikrus veiksmus – pvz., pamasažuojant krūtį, giliai įkvepiant ir iškvepiant, pašildant krūtį ar išgeriant puodelį arbatos, atsisėdant į tam skirtą vietą, pasidžiaugiant kūdikiu, jį pauostant ar pamyluojant.  

Rima Kurtinaitienė,
žindymo konsultantė, IBCLC