Kūdikius auginančios mamos nėra izoliuojamos nuo pasaulio problemų ir negyvena apgaubtos ramybės. Mamos, tiek žindančios, tiek nežindančios, gali patirti įvairius sukrėtimus ir stresus. Kūdikiai į tokias mamų patirtis reaguoja, tad natūraliai kyla klausimų tiek mamoms, tiek artimiesims: ar galiu žindyti, kai patiriu didelį stresą? Ar neperduosiu streso su pienu? Ar kūdikis tapo neramus dėl to, kad mano pienas tapo kitoks dėl streso? Gal geriau nežindyti kūdikio, kai patiriu didelį stresą ar gal net geriau iš viso nutraukti žindymą, kad nepakenkčiau kūdikiui?
Kaip kūdikis perima suaugusiojo patiriamą stresą?
Žmogus pasaulį suvokia per pojūčius: klausą, regą, lytėjimą, skonį, kvapą. Taip pat vidinių pojūčių pagalba jaučiame savo kūno padėtį erdvėje, jaučiame ir fiksuojame savo kūne vykstančius procesus (alkį, norą pasituštinti, skausmą ir pan.). Naujagimis jau turi iš dalies išsivysčiusius šiuos pojūčius, o laikui bėgant jie tik gėrėja. Naujagimiai skirtingai reaguoja į suaugusiojo veide atsispindinčias emocijas, į aplinkos garsus, į tai, kaip jie liečiami, į skirtingus skonius ir kvapus. Ir tai sukelia jų reakcijas, kurias mes vadiname emocinėmis rekacijomis – jie demonstruoja pasitenkinimą ar nepasitenkinimą ir visa tai, kas yra tarp šių dviejų kraštutinumų.
Mūsų emocijos veikia mūsų kūną. Vienaip atrodome, kalbame, elgiamės, kvepiame kai esame ramūs ir laimingi, kitaip kai esame išsigandę, dar kitaip kai supykstame. Tiek patirtis, tiek tyrimai rodo, kad šios išraiškos turi savybę veikti kitus žmones ir sakoma, kad emocijos yra “užkrečiamos”. Tyrimai taip pat rodo, kad naujagimiai ir kūdikiai gali “užsikrėsti” asmenų, kurie juos prižiūri emocijomis. Silpniau, jeigu yra tik akių kontaktas ir balsas, stipriau, jeigu yra prisilietimas. Susijaudinusios mamos nešiojamas kūdikis daug greičiau perima susijaudinimo sukeltą mamos širdies ritmo pagreitėjimą nei vien matydamas ar girdėdamas mamą.
Atrodytų, kad tokio atveju geriau būtų neimti kūdikio ant rankų, taip apsaugant jį nuo mamos jaudulio ir palaukti kol mama nusiramins. Tai galbūt galėtų pasiteisinti tokiu atveju, kai šalia yra ramus žmogus gali pasirūpinti kūdikio poreikiais. Bet jeigu tokio žmogaus nėra, arba kūdikis yra žindomas, mama turės jį paimti ir laikyti ant rankų, ir tada, atrodytų, jis turėtų persiimti mamos emocijomis.
Tačiau prisilietimas ir žindymas taip pat turi ir raminantį bei atpalaiduojantį poveikį kūdikiams ir mamoms.
Tyrimai rodo, kad žindymas ir odos kontaktas ramina neišnešiotus kūdkius, masažas leidžia jiems greičiau priaugti svorio. Odos kontaktas trumpina kūdkio verksmą ir ilgina ramybės epizodus.
Žindančios mamos yra atsparesnės psichosocialiniam stresui. Joms išsiskiria mažiau kortizolio socialinio streso situacijose. Mamos, kurių natūralus oksitocino kiekis buvo didesnis demonstravo didesnį atsparumą psichosocialiam stresui ir mažiau depresijos simptomų.
Žindančių mamų kraujospūdis, širdies ritmas yra žemesni, kas paprastai vertinama kaip ramios, nepatiriančios nerimo, sveikos psichologinės būsenos požymiai.
Žindančios mamos miega ilgiau ir geresnės kokybės miegu, nei nežindančios mamos. Žindančioms mamoms paprastai yra lengviau užmigti dėl atpalaiduojančio oksitocino poveikio.
Kuo ilgiau mamos išimtinai maitina, tuo geriau atpažįsta linksmus veidus ir kuo daugiau kartų per dieną maitina, tuo mažiau reaguoja į piktus ar grasinančius veidus. Maitinimo eigoje tam tikrą geną turinčioms mamos kortizolis, streso metu išsiskiriantis hormonas, krenta labai greitai, ir jis taip pat krenta ir kūdikiui!
Taigi, žindymo tęsimas stresinėje situacijoje gali būti naudingas tiek mamai, tiek kūdikiui.
Kaip nusiraminti mamai, kad perduotų kaip galima mažiau streso kūdikiui?
Kai kurie mokslininkai, tyrinėjantys ositociną, hormoną, kuris išsiskiria žindymo metu, mano, kad daugelis dalykų, kurie vertinami kaip sukeliantys teigiamus pokyčius - atsipalaidavimą, ramybės atgavimą, streso kiekio sumažėjimą ir panašiai - yra viso labo didesnio oksitocino išsiskyrimo pasekmė. Ir kaip patogu, kad oksitocinas yra tas hormonas, kuris išsiskiria didesniais kiekiais ruošiantis žindyti ir žindant!
Oksitocinas išskiriamas daugelyje situacijų: gimdymo metu, žindant ir užsiimant lytiniais santykiais, švelniai liečiant, glostant odą, malonioje šilumoje. Oksitocinas išsiskiria mamai bendraujant su kūdikiu, taip pat bendraujant su suaugusiais ar naminiais gyvūnais. Oksitocinas taip pat išsiskiria kūdikiui, kai jis žinda ir kai valgome.
Tad ruošdamasi žindymui mama gali išbandyti keletą būdų, kaip atsipalaiduoti ir nurimti. O jeigu tai nepavyks, kaip jau žinote, pats žindymas ir kūdikio laikymas prie savęs turės teigiamą poveikį tiek mamos, tiek kūdikio savijautai.
Čia kelios mintys, ką galite padaryti, prieš imdama kūdikį ant rankų ar žinydama. Stebėkite save ir tikriausiai atrasite daugiau būdų nurimti bent trumpam.
- Prieš žindymą kartokite sau “apie šiuos rūpesčius aš pagalvosiu pažindžiusi”.
- Jeigu yra kas gali jums pamasažuoti nugarą ar kojas, ar tiesiog apkabinti, paglostyti – paprašykite, kad tai padarytų.
- Tarp maitinimų, kai imate nerimauti, paglostykite savo katę, šunį ar kitą tam tinkamą naminį gyvūną.
- Išgerkite šilto gėrimo.
- Keletą kartų įkvėpkite per nosį skaičiuodama iki dviejų, iškvėpkite per burną skaičiuodama iki keturių.
- Uždėkite vieną ranką sau ant širdies, kitą aukščiau bambos ir palaikykite keletą minučių (galite tuo pačiu metu ir skaičiuoti bei kvėpuoti)
- Nelaukite kol mažylis suirzęs pradės verkti iš alkio, imkite žindyti vos pasirodžius pirmiesiems alkio ženklams.
- Jeigu tikite atpalaiduojančiu levandos poveikiu – pasinaudokite juo.
Žindymo tęsimas gali atrodyti sudėtingas ar neįmanomas stresinėje situacijoje. Galbūt pasiryžti neįmanomam padės žinojimas, kad žindymas yra tai, kas leidžia kūdikiui ir mamai jaustis sveikesniems tiek fiziškai, tiek emociškai.
Rima Kurtinaitienė, žindymo konsultantė, IBCLC
Literatūra
Affect contagion between mothers and infants: Examining valence and touch. Sara F. Waters, Tessa V. West, Helena R. Karnilowicz, and Wendy Berry Mendes. J Exp Psychol Gen. 2017 Jul; 146(7): 1043–1051. doi: 10.1037/xge0000322
Heinrichs M, Neumann ID, Ehlert U (2002) Lactation and stress: protective effects of breast-feeding in humans. Stress 5:165–203
Uvnäs-Moberg K1, Handlin L2, Petersson M3.Self-soothing behaviors with particular reference to oxytocin release induced by non-noxious sensory stimulation.Front Psychol. 2015 Jan 12;5:1529. doi: 10.3389/fpsyg.2014.01529.
Doan T, Gardiner A, Gay CL, Lee KA (2007) Breast-feeding increases sleep duration of new parents. J Perinat Neonatal Nurs 21:200–206
Krol KM, Monakhov M, Lai PS, Ebstein RP, Heinrichs M, Grossmann T (2018) Genetic variation in the maternal oxytocin system affects cortisol responsiveness to breastfeeding in infants and mothers. Adapt Human Behav Physiol. https://doi.org/10.1007/s40750-018-0090-7
Krol KM, Kamboj SK, Curran HV, Grossmann T (2014) Breastfeeding experience differentially impacts recognition of happiness and anger in mothers. Sci Rep 4:7006
Zelkowitz P, Gold, Feeley N, Hayton B, Carter CS, Tulandi T, Abenhaim HA, Levin P. Psychosocial stress moderates the relationships between oxytocin, perinatal depression, and maternal behavior. Horm Behav. 2014 Jul;66(2):351-60. doi: 10.1016/j.yhbeh.2014.06.014. Epub 2014 Jun 20.
