Remdamasi senais, internete jau nebeprienamais, tačiau išsisaugotais, ir naujesniais šaltinais nupiešiau žindymo statistikos pokyčius Lietuvoje nuo 2002 iki 2020 (išimtinio žindymo - 2019, nes 2020-ųjų rasti nepavyko) metų.
Per 18 metų žindomų kūdikių procentas didėjo. Pamažu. Pora procentų pirmyn, procentas atgal. Bet vidutiniškai po 1,3 procento daugiau mamų kasmet sulaukdavo 6 mėnesių prieš pradedėdamos duoti kitą maistą, t.y. maitindavo išimtinai. Turint mintyje, kad mamos gimdo ne kasmet ir ne po keliolika vaikų, reikia pokyčio visuomenėje, nuolatos kalbėti apie žindymą, kaip jis vyksta, kokios yra rekomendacijos, kad ši informacija pasiektų jaunų žmonių mintis ir atėjus laikui jie pasirinktų žindyti, žindyti išimtinai, žindyti išimtinai iki 6 mėnesių. Taip pat iš duomenų matyti, kad proveržio žindymo klausimu per šiuos 18 metų neįvyko. Mamos nepradėjo staiga žindyti gerokai daugiau ir ilgiau. Atrodo, kad pokytis vyksta pamažu labai pamažu. Belieka tikėtis, kad stabiliai. Nors tokiai tempais nepasieksime Pasaulinės sveikatos asamblėjos dar 2012-aisiais užbrėžto tikslo, kad 50 proc. kūdūkių iki 6 mėnesių būtų žindomi išimtinai. O iki 2030-ųjų tokių turėtų būti net 70 procentų!
Įdomu tai, kad iš dalies žindomų kūdikių sulaukusių 6-ių mėnesių, skaičius per šiuos 18 metų nepakito. Kaip 2002-aisiais buvo 13 procentų kūdikių, kurie buvo iš dalies žindomi, taip ir 2019-aisias turime 13 procentų kūdikių, kurie vis dar žindomi, bet jau nebeišimtinai. Galbūt čia galime įžvelgti informavimo spragą. Bet koks mamos pieno kiekis kūdikiui yra geriau negu nieko. Geriau žindyti ir primaitinti mišiniu, nei nustoti žindyti. Verta atkreipti mamų ir specialistų dėmesį į šį aspektą.
Sudėjus visus žindomus ir iš dalies žindomus kūdikius turime tokį pokytį: 2002-aisiais metais tik 1 iš 4 kūdikių sulaukusių 6 mėnesių dar buvo nors šiek tiek žindomas, o 2020-aisiais 2 iš 4 kūdikių yra vis dar žindomi.
Kitas klausimas: kas nutiko toms 20-čiai procentų mamų, kurios dar iš dalies žindė kai kūdikiui suėjo 3 mėnesiai, bet jau nė kiek nebežinė, kai kūdikiui suėjo 6 mėnesiai? Šis procentas taip pat atrodo stabilus. Kartais net norisi įtarinėti gydytojus ar statistikos apdorotojus falsifikuojant duomenis! Tačiau šioms mamoms kažkodėl žindymą teko nutraukti.
Ir paskutiniai procentai mamų. Tų kūdikių, kurie nepavaizduoti grafikuose. 54 procentai 2002-aisiais ir 31 procentas 2020-aisias. Tų, kurias nuvylėme visi - žindymo konsultantės, mamos savanorės, šeimos gydytojai ir slaugytojos, akušerės ir gydytojai akušeriai ginekologai, nėštumo kursų vadovai nesuteikdami pakankamai pagalbos ir žinių, sveikatos, ekonomikos ministrai ir seimas, neapsaugdami nuo motinos pieno pakaitalų reklamų, įvairūs visuomenės veikėjai, garsiai išreiškę abejones žindymo nauda ar reikalingumu, mamos pieno nepakankamu medžiagų turėjimu ir garsiai paskelbę kitokius žindymą menkinančius teiginius. Visuomenė. Tai mūsų bendra atsakomybė imtis veiksmų ir padėti visoms mamoms sėkmingai žindyti. Ką šiuo klausimu šiemet ketini nuveikti tu?
10 geriausųjų ir 10 blogiausiųjų savivialdybių
Didžiųjų savivaldybių išimtinis žindymas 2006-2019 metais
Labiausiai norėtų tikėtis, kad 2017 metų pradžioje patvirtinus 16 naujų Naujagimiui palankių ligoninių Lietuvoje, įvairiose vietose, padengiant didelę daly teritorijos, galėjo įvykti proveržis. Šveicarai savo šalyje paskaičiavo, kad naujagimiui palankios ligoninės galėtų 3,3 procento kasmet padidinti išimtinį žindymą šalyje, taip pat pastebėjo, kad kuo griežčiau yra laikomasi Naujagimiui palankios ligoninės reikalavimų, tuo daugiau mamų ilgiau žindo išimtinai. Lietuvoje deja, tais metais, kai daug ligoninių buvo patvirtintos Naujagimiui palankiomis ligoninėmis, išimtinio žindymo sumažėjo lyginant su 2016 metais, kai ligoninės ruošėsi vertinimui, personalas buvo mokomas ir tikėtina, buvo įgyvendinami pokyčiai, kad ligoninės praktikos atitiktų reikalavimus. Kai kuriose savivalybėse tendencija išliko teigiama, tačiau Vilniaus, Kauno ir Alytaus mieestų savivaldybėse smukimas liūdina. Ypač galvojant, kad Kauno mieste yra keturios Naujagimiui palankios ligoninės! Taigi, atrodo, kad Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvos įgyvendinimas Lietuvoje neduoda tokio stipraus poveikio žindymui.
Miestai ir rajonai
Dar vienas palyginimas - tai didžiųjų miestų ir juos supančių rajonų žindymo statistika, kuri irgi stebina. Alytaus rajone gerokai daugiau išimtinai žindančių mamų nei Alytaus mieste, nors absoliutus kūdikių skaičius labai panašus! Kauno rajono savivaldybėje daugiau išimtinai žindomų kūdikių nei Kauno mieste, nors tikėtina, kad tiek Kauno miesto, tiek rajono mamos gimdo tose pačiose ligoninėse. Tokiu atveju kyla klausimas apie tai, kokią žindymo pagalbą gauna mamos skirtingose savivaldybėse ir kiek ji gali būti susijusi su šiais skirtumais? Tai taip pat verčia kelti klausimą: kokį išsilavinimą įgyja ir kaip žinias atnaujina šeimos gyvytojai ir slaugytojos, tiesiogiai dirbandys su žindomo amžiaus kūdikiais ir mamomis?
2012-ųjų metų Pasaulinė sveikatos asamblėja iškėlė tikslą, kad iki 2025 metų išimtinai žindomų iki 6 mėnesių kūdikių pasaulyje būtų 50 procentų, iki 2030-ųjų jau 70 procentų. Lietuvoje turime žindymo augimo tendenciją, tačiau tokiais augimo tempais ir neesant pokyčių vargu ar spėsime pasiekti šiuos visuomenės sveikatai svarbius tikslus. Pokyčiai būtini ne tik bendruomenės, bet ir įvairių sričių specialistų bei politikos lygmenyje.
© Rima Kurtinaitienė, žindymo konsultantė IBCLC
