Iliustruotas kūdikio būsenų vadovas: miegas

Paskelbė rima - 2015, Rugsėjis 17 - 16:23

Tobuliausia ir labiausiai tėvų geidžiama naujagimio būklė tiek dieną, tiek naktį. Kai kurie naujagimiai miega 20 valandų per parą, kiti pasitenkina 9 valandomis, neretai sukeldami tėvams nerimą ar viskas su tokiu nemiegaliumi gerai. Miegas sudarytas iš dviejų fazių: aktvyios arba greitų akių judesių ir gilaus miego. Šios dvi fazės keičiasi kas 25 - 30 minučių. Pradžioje naujagimis užmiega aktyvia,greitų akių judesių miego faze, kitaip, nei suaugęs žmogus, kuris pirmiausiai užmiega giliuoju miegu.

Aktyvaus miego fazėje smegenys tvarkosi ir susideda į ilgalaikę atmintį per būdravimo būsenas gautą informaciją, taip užtikrindamos, kad mokymosi procesas įvyksta. Šia faze jūsų naujagimis ne tik užmiega, bet jos pabaigoje lengvai gali pabusti, ir visada, kai kūdikis pabunda pats, jis pabunda iš aktyvios miego fazes. Šioje miego fazėje jūsų naujagimis gali judinti rankas, kojas, rangytis. Akys juda po užmerktais vokais. Galite pamatyti nuostabią šypseną, tarytum sapnuotų patį nuostabiausią dalyką pasaulyje (savo mamą?) ir čia pat galite pamatyti pačią liūdniausią ir nelaimingiausią šio nuostabaus veidelio išraišką, tokią, kad širdš suskaus ir norėsis tuoja pat išgelbėti mažylį nuo susapnuoto liūdesio. Kvėpavimas darosi nereguliarus, mažylis gali trumpai suverkti, inkšti. Šios fazės metu naujagimis jautrus tiek vidiniams, tiek išoriniams poveikiams: jeigu jis alkanas, greičiausiai pabus tiek, kad paprašysių maisto, jeigu jį paimsite ant rankų, pajutęs jūsų judesius irgi gali prabusti. Tačiau taip pat gali nekreipti dėmesio į tai, kas vyksta aplinkui arba nurimti ir užmigti giliuoju miegu.

Gilaus miego fazėje kūnas atsikuria ir persitvarko. Jo metu kūnas sunaudoja mažiau deguonies, išskiria augimo hormoną (todėl ir sakoma, kad augama miegant). Šioje fazėje jautrumas išoriniams dirgikliams minimalus: tik labai stiprus ir nerimą keliantis dirgiklis gali pažadinti kūdikį iš miego. Kūnas ir akys išlieka visiškai ramūs. Galbūt kartais galite pastebėti skėstelėjimą rankomis ar retkarčiais pasitaikančius reguliarius čiulpimo judesius. Kvėpavimas lygus ir ramus. Net jeigu sukelsite stiprų dirgiklį, naujagimis greičiausiai prasimerks tik trumpam ir vėl sugrįš į gilų miegą.

Nesate tikri dėl to, kokioje miego fazėje jūsų naujagimis? Pakelkite jo rankelę ir paleiskite, leisdami jai laisvai kristi. Jeigu mažylis niekaip į tai nesureagavo, greičiausiai miega giliuoju miegu. Jeigu rankelė pakeliui sujudėjo, kritimo judesys buvo pristabdytas, vadinasi miega greitų akių judesių miegu ir pažadinti turėtų būti lengva.

Kaip pasinaudoti žiniomis apie miego fazes?

Jeigu norite užmigusį naujagimį perkelti miegoti nuo rankų į lovelę, palaukite gilaus miego fazės. Jeigu norite naujagimį pažadinti pamaitinti, palaukite aktyviosios, greitų akių judesių miego fazės. Bandymai pamaitinti ar pažadinti naujagimį, miegantį giliuoju miegu gali kelti neviltį tėvams. Tačiau praėjus pusvalandžiui situacija pasikeičia radikaliai: aktyvaus miego fazė yra kaip tik ta, iš kurios legvai pabundama ir galima pasiruošti valgymui.

Kaip padėti kūdikiui pereiti į miego būseną ar joje išlikti?

Tamsa kambaryje, kuriame kūdikis miega, ilgina gilaus miego fazę. Pereiti iš būdravimo į mieguistumą ir iš mieguistumo į miego būseną padeda tvirtas apkabinimas, suvystymas. Tačiau vystyti reikėtų nestipriai, arba užmigusį kūdikį reikėtų išvystyti, nes tvirtas suvystymas, visiškai apribojantis kūdikio judesius, didina staigios kūdikių mirties sindromo riziką. Ritmiški garsai, besitęsiantis garsas skatina mieguistumą ir ilgina gilaus miego fazę. Didesnė aplinkos temperatūra skatina mieguistumą, o mažesnė – atibudimą. Todėl miegančiam kūdikiui turėtų būti šilta, bet ne per karšta, nes per daug šilumos taip pat kelia staigios kūdikių mirties sindromo riziką. O jeigu norite pažadinti mažylį pamaitinti, nurenkite, nuklokite, kad vėsi aplinka pažadintų iš miego. Miegui įtakos gali turėti ir stersiniai, skausmingi įvykiai. Jie skatina dažną atsibudimą iš miego, ilgesnius nemiegojimo laikotarpius. Kuomet kūdikis išsenka nuo miego stokos, gali pradėti miegoti ilgesnius laikotarpius. Tokių įvykių įtakoje kūdikis gali tapti irzlesnis, neramesnis. Čiulpimas ir sotumas skatina mieguistumą, todėl žindomi kūdikiai, kai būna pavargę, žįsdami užmiega, kartais nebūtinai iki galo pasisotinę. Iš miego žadina alkis ir poreikis pasituštinti. Abu šie veiksniai skatina kūdikio perėjimą į aktyvaus būdravimo būseną.

Pora svarbių dalykų apie pavojingus miego būsenos ilginimus

Dėl sunkiau skaidomų karvės pieno baltymų mišiniais maitinami kūdikiai buvo labiau linkę ilgiau išmiegoti tarp maitinimų. Keičiantis mišinių gamybos technologijoms mišiniais maitinamų kūdikių miegas artėja prie biologinės normos - trumpų miego ciklų ir dažno prabudimo. Žindomas kūdikis, jeigu yra sveikas, miega tiek ilgai, kiek jam reikia.

Dažnai kūdikiai ilgiau miega paguldyti ant pilvuko, tačiau tokia praktika yra pavojinga naujagimiams ir kelia didelę staigios kūdikių mirties sindromo riziką. Todėl naujagimį ir kūdikį, kuris pats dar nemoka vartyti, miegui būtina guldyti ant nugaros.

Mamos naudojamos cheminės medžiagos taip pat gali turėti įtakos kūdikio miegui. Jeigu mama naudoja opiatus, kūdikio miegas keičiasi: darosi trumpesnė gilaus miego fazė, kūdikis linkęs daugiau būdrauti. Kokainas taip pat keičia miego fazių trukmę, didina irzlumą ir apskritai pagreitina naujagimio būsenų kaitą. Didelės kasdienės dozės kofeino pirmuosius mėnesių taip pat gali trukdyti naujagimiui pereiti į miego būseną ir joje išlikti.