"O kaip reikės žindyti, kai išdygs dantys?" su nerimu klausia manęs besilaukianti mama. Neretai ir kiti žmonės į vyresnių vaikų žindymą reaguoja kaip į nesuvokiamą keistenybę "taigi jis jau turi dantis!" ir ši mintis turi du aspektus - turi dantis, reiškia, gali valgyti kitą maistą, o taip pat turi dantis - tai kaip tu gali leisti žįsti, gi įkąs tau!
Tačiau pirmieji dantys vadinami pieniais ne veltui, pieniniai jie yra dėl to, kad net ir jiems esant vaikai turi gerti pieną. Savo mamos pieną, ne karvės ar kitokį. Tad kaip mamos žindo vaikus su dantimis ir kaip išvengti kandžiojimo į krūtį?
Krūties žindimo technika
Kad žindyti kūdikį su dantimis nebūtų baisu svarbu suprasti kaip žindama krūtis. Tam, kad kūdikis išsitrauktų pieną, jo liežuvis turi būti šiek tiek iškištas iš burnos ir padėtas ant apatinių dantenų. Tik taip kūdikis liežuviu pajėgs tinkamai išlaikyti krūtį burnoje ir ištraukti pieną iš krūties. Jeigu kūdikis to padaryti nesugeba, turėsite rimtų problemų su krūtimis dar gerokai iki išdygstant dantukams. Kai kūdikis tinkamai padeda liežuvį, net ir išdygus apatiniams dantims, žindimo metu liežuvis juos uždengia, taigi kąsti į krūtį kūdikis negali, nes pirmiausiai įkastų jau į liežuvį!
O kaip su viršutiniais dantimis? Jais kąsti neišeina, tačiau kartais jie įsiremia į krūtį ir palieka jos odoje žymes. Jeigu taip nutinka, svarbu pakoreguoti žindymo padėtį taip, kad kūdikis žįstų labiau atlošęs galvelę, kad viršutiniai dantys nesiremtų į krūtį.
Bet visgi daugelis kūdikių įkanda mamai į krūtį. Kaip jie tai sugeba?
Tam, kad įkąstų mamai žindimo metu kūdikis turi atitraukti liežuvėlį į burnos vidų ir atidengti apatinius dantis. Jeigu tai įvyksta ne miego metu, tikėtina, kad tai padaryta gana sąmoningai. Tai nereiškia, kad kūdikis sąmoningai norėjo mamai įkąsti, tai reiškia, kad kūdikis sąmoningai atsitraukė liežuvėlį, o pasekmės bent jau pirmą kartą jam pačiam greičiausiai yra netikėtos.
Kada kandžiojasi?
Žindymo pradžioje. Gali reikėti priminti kūdikiui, kad apžiojant krūtį reikia išsižioti plačiai. Galite pademonstruoti kaip plačiai išsižioti. Jeigu krūties įsiurbimas vos prasižiojus iki šiol veikė, išdygus dantims gali tekti mokytis iš naujo.
Kai kurie kūdikiai kanda į krūtį, jeigu pienas nepateka taip greitai, kaip jie tikėjosi. Galbūt jie tą darė ir anksčiau, tik kol nebuvo dantų, mamos to nelabai pajusdavo. Pabandykite paskatinti pieno tekėjimą prieš paduodama krūtį.
Jeigu matote, kad nuo pat paėmimo ant rankų mažylis sukasi, muistosi ir atrodo, kad net nelabai nori imti krūties, o galiausiai įkanda, tuomet atidžiai stebėkite, ką jis nori veikti ir kada iš tiesų išalksta. Gali būti, kad šiuo metu jis turi įdomesnių užsiėmimų ir kitų planų. Neverskite žįsti, bet galite pabandyti kitą maitinimą pasirūpinti, kad dėmesys būtų blaškomas mažiau. Jeigu tai padaryti sunku, gali tekti dienos metu tiesiog ištraukti dalį pieno, kad palaikytumėte pieno gamybą,
Kai dygsta dantys, kūdikiai dažnai nori ką nors pakramtyti, kad numalšintų skausmą. Kai matote, kad labiau reikia tokios pagalbos, duokite pakramtyti atšaldytą kramtuką, merliuką ar kitą tam labiau pritaikytą daiktą, ne krūtį.
Bet kuriuo metu žindymo eigoje. Gali būti, kad mažyliui nepatinka, kad žindydama jūs valgote, skaitote, dirbate prie kompiuterio ar naršote internete mobiliajame telefone, kalbatės su kitais žmonėmis ar užsiimat dar kitais dalykais. Tada mažylis įkąsdamas kviečia jus sutelkti dėmesį į jį ir žindymo procesą. Skirkite jam laiko, žiūrėkite į jį ir bendraukite tik su juo žindymo metu.
Jeigu matote, kad diskomfortą kelia dygstantys dantys, tačiau valgyti norisi, vis atitraukite nuo krūties ir pasiūlykite šaltą kramtuką ar pamasažuokite dantenas švariu savo pirštu.
Kartais kūdikis laikomas gana toli nuo krūties arba gana žemai ir norėdamas išlaikyti krūtį burnoje turi aktyviai įsikibti į ją dantenomis. Toks įsikibimas gali palikti viršutinių dantų žymes ant krūties. Prilaikykite kūdikį aukščiau ir arčiau savęs.
Kartais kūdikiai kandžioja krūtį, kai negali gerai kvėpuoti dėl slogos ar užgulusios nosies. Tokiu atveju nosies atlaisvinimas ir vertikali padėtis gali palengvinti abiejų būklę.
Jeigu mažylis laisvai šliaužioja ar ropinėja po namus, o paimtas žindyti prie krūties elgiasi keistai, neįprastai, verta patikrinti, ar tikrai jo burnytė tuščia. Kai burnoje yra koks nors įdomus kramtyti daikčiukas, krūties normaliai žįsti tiesiog neįmanoma.
Žindymo pabaigoje. Kai kūdikis pasisotina, jis gali būti labiau linkęs paeksperimentuoti su naujai įgytais dantimis ir pažiūrėti, kas bus. Šį momentą galima pastebėti, tad į maitinimosi pabaigą skirkite daugiau dėmesio mažyliui, kad galėtumėte pamatyti "ugneles" akyse ir nusiteikimą ne valgyti, o žaisti. Atitraukite kūdikį nuo krūties ir užsiimkite kita veikla kartu. Po kelių kartų mamos išmoksta atpažinti kaip atrodo liežuvio atitraukimas nuo dantenų į burną. Taip pat galite perspėti (ramiai, ne žaismingai), kad į krūtį kąsti negalima "Mamai kąsti negalima. Čia kramtukas" arba "Nebenori žįsti?, Tai paleisk mamą".
Sukanda užmigdamas. Jeigu mažylis migdosi prie krūties, jis gali sukąsti visiškai nevalingai, tiesiog atsipalaidavus raumenims liežuvėlis pasitaukia nuo dantenų ir su sekančiu raumenų truktelėjimu atsipalaiduojant gali sukąsi spenelį, dar esantį burnoje. Tokiu atveju tiesiog reikia saugotis, stebėti kūdikį ir laiku ištraukti spenelį iš burnos.
Ką daryti, jeigu sukando ir nepaleidžia
Bet kuriuo metu, kai jaučiate, kad kūdikis sukando krūtį, galite pabandyti pro lūpų kamputį įkiškti į jo burnytę mažąjį pirštelį tarp dantenų, kaip kad darydavote kai buvo kelių savaičių ir norėdavote atitraukti nuo krūties. Taip apsaugosite spenelį nuo rimtesnio sužeidimo.
Dauguma kūdikių vos tik sukandę krūtį tuoj pat atleidžia žandikaulius. Jeigu taip nenutinka, kai krūtis sukąsta, pasistenkte susivaldyti ir nestumkite kūdikio nuo savęs, nes taip galite dar labiau sužaloti spenelius. Tokiu atveju kūdikį stipriai prigaluskite prie savęs ir krūties. Taip prigalustam kvėpuoti pasidaro sunkiau ir kūdikis pats paleis krūtį. Kitas būdas yra užspausti kūdikio nosį sekundei ar dviem. Negalėdamas kvėpuoti ar iš netikėtumo mažylis paleis krūtį pats. Mamos pasiruošimas ir nusiteikimas tinkamai reaguoti gali pasaugoti ir nuo spontaniškos reakcijos padarinių.
Kaip išmokyti, kad kąsti į krūtį negalima
Kantriai mokykite, kad kandimas į krūtį reiškia valgymo pabaigą (bent kelioms minutėms). Tai vienas iš geriausių būtų išmokyti kūdikį, kad krūtis neskirta dantenų masažavimui ir naujų dantų išbandymui. Paprastai dauguma kūdikių išmoksta šią pamoką per kelis kartus, kitiems prisireikia kelių dienų ar poros savaičių. Tiesiog skirkite kūdikiui daugiau dėmesio žindymo metu, kad užbėgtumėte už akių bandymams. Ir taip elkitės bet kada, vos tik kūdikis sugrįžta prie kandžiojimosi.
Tyčia surikti ar bartis ant kūdikio, kai sukanda, nėra gerai. Kai kurie kūdikiai taip išsigąsta, kad kurį laiką nebeima krūties. Kiti tuo tarpu jūsų rekaciją gali palaikyti smagia, įdomia ir norėti toliau žaistį šį "žaidimą".
Kaip prižiūrėti spenelį/krūtį, jeigu įkando ir skauda
Gali būti naudinga po žindymo krūtį nuplauti vandeniu, nes dantų dygimo metu kūdikio burnytėje gali būti daugiau seilių, o jeigu valgo kitą maistą, ir jo likučių, kurie gali labiau nei įprastai dirginti įbrėžtą ar pažeistą odą. Tolimesnės gydymo priemonės yra tokios pačios, kaip ir žindymo pradžioje. Čia taip pat rasite keletą idėjų, ką dar galima panaudoti gijimui paskatinti.
Rima Kurtinaitienė,
Žindymo konsultantė IBCLC
