Ar duoti kūdikiui vandens?
Išimtinai žindomiems kūdikiamns pirmuosius 6 mėnesius visiškai pakanka to vandens, kuris yra mamos piene. 88-89 procentus mamos pieno sudaro vanduo ir valgydamas mamos pieną kūdikis gauna ne tik maisto, bet ir gėrimo.
Išimtinai žindomiems kūdikiamns pirmuosius 6 mėnesius visiškai pakanka to vandens, kuris yra mamos piene. 88-89 procentus mamos pieno sudaro vanduo ir valgydamas mamos pieną kūdikis gauna ne tik maisto, bet ir gėrimo.
Šis kraitelis yra mano pavyzdinis kraitelis, išsigrynintas auginat 5 vaikus. Tačiau visi mano vaikai gimė metų pabaigoje – lapkričio ir gruodžio mėnesiais, kuomet yra šalta ir niūru, todėl ir pradinė apranga yra skirta tokiam metų laikui. Augindama dvynukus drabužėlių, vystyklų ir kt dalykų, kurių reikia kiekvienam vaikui individualiai, teko įsigyti dvigubai daugiau. Ar viską privalu pirkti naują? Nebūtinai.
Tam, kad būtų pieno, mamai nereikia valgyti nieko ypatingo. Mamos pienas gaminamas iš medžiagų, esančių mamos kūne ir pieno kiekis tiesiogiai nepriklauso nuo to kiek ir ką mama valgo. Pieno gamybos procesą valdo hormonai, pačioje pradžioje endokrininė sistema. Vėliau, kai pieno kiekis susireguliuoja, pieno gamyba labiau priklauso nuo autokrininės sistemos, t. y. pieną gaminančios ląstelės pačios ir išskiria prolaktiną, kuris stimuliuoja jas toliau gaminti pieną.
Rašyti apie mamos pieno naudą tikriausiai yra viena iš nedėkingiausių temų. Visai neseniai viena mama mamų gupėje paklausė ar yra naudos iš to mažo jos pieno kiekio, kurį ji gali sumaitinti savo kūdikiui. Kai atsakiau, kad net ir mažas kiekis yra naudingas, kita mama man atsakė, kad “kad apie pieno naudą ginčytis niekas nė neketina ir visos apie jo naudą žino.
Sveikas, lėtai svorio priaugantis kūdikis:
Kūdikis, kuriam trūksta maisto ir galbūt nesveikuoja:
Vienoms mamoms lengviau, kitoms sunkiau, bet pagaliau pavyksta kūdikėliui įduoti krūtį ir jį pažindyti. O tada pavalgęs mažylis turėtų paleisti krūtį pats, tačiau dalis kūdikių dažniausiai, o tikriausiai visi žindomi kūdikiai bent kartą yra užmigę su krūtimi burnoje nė neketindami jos paleisti. O mamos iš patirties žino, kad ištraukus krūtį negiliai įmigusiam kūdikiui iš burnytės, jis gali tuoj pat atsibusti ir vėl pareikalauti krūties. Ką daryti?
Čia pateikiamas toli gražu ne baigtinis galimų žindymo pozų sąrašas. Jeigu žindyti tokia padėtimi, kokia tai darote, jums nėra patogu, išmėginkite kitas!
Pradžia | Aktyvumas | Ritmiškumas | Pradinė reakcija | Prisitaikymas | Intensyvumas | Nuotaika |Išblaškomumas | Aatkaklumas ir dėmesio sutelkimo trukmė | Jautrumas
Ši temperamento savybė matuoja kiek daug laiko reikia kūdikiui ar vaikui prisitaikyti prie pokyčių. Ji yra tam tikra prasme priešinga pradinei reakcijai. Vaikas, kuris lengvai prisitaiko, gali lengvai priimti naują tvarką, tuo tarpu vaikas, kuriam prisitaikyti sunku, užtrunka ilgai, kol susitaiko su pokyčiais.
Lengvas prisitaikymas gali reikšti, kad kūdikis gali nesunkiai prisitaikyti žįsti krūtį, valgyti iš buteliuko, čiulpti čiulptuką ar žįsti naudojant antspenį. Kartais atrodo, kad tokiam vaikui nė motais, kas kažkas pasikeitė. Tokių vaikų mamoms yra lengva keisti maitinimo būdą, pvz., pradėti žindyti su antspeniu, o po kurio laiko grįžti prie krūties. Retkarčiais pamaitinti iš buteliuko ir tai neturės įtakos žindymui. Toks kūdikis gali žįsti veceik bet kur ir beveik bet kokioje padėtyje ir mamai su tokiu kūdikiu lengva išeiti iš namų ir nesukti galvos dėl žindymo.
Dauguma kūdikiui sugeba sklandžiai judėti iš vienos būsenos į kitą, retkarčiais peršokdami vieną kurią nors būseną. Kai kuriems kūdikiams būsenas keisti sunku ir kartais gatrodo, kad jie gyvena tik dviejose būsenose: arba miega, arba verkia. Tokiems kūdikiams reikia daug daugiau tėvų pagalbos mokantis keisti savo būsenas. Tėvams tokie kūdikiai kelia didesnis iššūkis, nei sklandžiai judantys būsenų spektru. Tokiems kūdikiams reikalinga tėvų pagalba pereiti iš miego į mieguistumo, ramaus ir aktyvaus budrumo stadijas, o vėliau iš verkimo į mieguistumą ir miegą.
Kūdikis yra verkimo būsenoje, jeigu jis verkia ilgiau nei 15 sekundžių. Ši būsena kelia daugiausiai nerimo mamai ar tėčiui, nes jūsų instinktyvi reakcija yra nerimas ir pavojus kartu su noru kuo greičiau padėti kūdikiui nusiraminti. Ypatingai jautriai į ilgai besitęsiančią verkimo būseną reaguoja žindančios mamos.