Miegas

Pradžia | Aktyvumas | Ritmiškumas | Pradinė reakcija | Prisitaikymas | Intensyvumas |  Nuotaika |Išblaškomumas | Aatkaklumas ir dėmesio sutelkimo trukmė | Jautrumas

Pradinė reakcija

Pradinė reakcija dar gali būti įvardijama kaip susidomėjimas arba atsitraukimas ir apibūdina tai, kaip vaikas reaguoja į naują situaciją ar žmones: teigiamai, susidomėjęs, ar neigiamai, atsitraukdamas. Teigiamai reaguojantis į naujas situacijas ar žmones vaikas drąsiai, nesikuklindama

s ir neabejodamas eina tyrinėti aplinkos ar bendrauti su naujais žmonėmis, neria į nuotykius stačia galva. Teigiamos pradinė reakcijos mažylis lengvai prisijungis prie veiklos, net jeigu tai yra veikla, kuria nenorėtumėte, kad jis užsiimtų. Kitas šios reakcijos kraštutinumas, kai vaikas neigiamai reaguoja į naują aplinką, situaciją ar žmones. Šių kūdikių ir vaikų pradinė reakcija gali būti „ne“, kad ir kokius pasiūlymus jie gautų. Šią savybę galima pastebėti labai anksti iš vaiko reakcijos į naujus, jam dar nepatirtus dalykus – reakcija į autokėdutę, į naują žaisliuką, į senelius, atvažiavusius aplankyti, į naują kūno padėti (pvz., gulėjimą ant

pilvuko) ir pan. Jeigu žinote, kad dažniausiai reakcija yra neigiama, galma bandyti vaiką pratinti pamažu: apsiprasti su buvimu vonios kambaryje, su tekančio vandens garsu ir vaizdu, su pojūčiu būti nurengtam nuogai ir t.t. kol galiausiai mažylis atsiduria vandenyje maudynėms.

Pradžia | Aktyvumas | Ritmiškumas | Pradinė reakcija | Prisitaikymas | Intensyvumas |  Nuotaika |Išblaškomumas | Aatkaklumas ir dėmesio sutelkimo trukmė | Jautrumas

Ritmiškumas

Rišmiškumu arba reguliarumu yra apibūdinamas vaiko biologinių funkcijų nuspėjamumas: kada kūdikis pabus, kiek miegos, kada vėl užmigs, per kiek laiko pavargsta, per kiek laiko išalksta, kaip dažnai tuštinasi. Jeigu vaikas savaime “susikuria” paros ritmą, tai toks vaikas yra laikomas labai ritmišku. Vaikas, kuris yra nereguliarus, kasdien vis kitu laiku prašo valgyti, užmiega netikėtu metu, atsibunda viduryje nakties, kad pasituštinų ar pabendrautų ir tėvams sunku nuspėti kokia bus diena ir naktis.

Ritmiškumo įtaka žindymui ir miegui

Ritmišką kūdikį lengva žindyti ir migdyti. Jis nuspėjamas, todėl mamai gali būti nesunku išeiti iš namų tam tikram laikui pamaitinus mažylį arba užsiimti veikla, kol mažylis miega. Ritmiški kūdikiai taip pat gali tuštintis ir šlapintis ritmingai. Kai kurie kūdikiai pirmąjį mėnesį tuštinasi kievieną kartą valgymo metu ar po valgio arba tiesiog visiems aiškiu ir žinomu metu. Vėliau kai kurie kūdikiai gali tuštinis kartą per savaitę, nuspėjamu laiku. Tokiems kūdikiams labai lengva taikyti natūraliąją higieną ar išmokyti juos atlikti reikalus į puoduką.

Kodėl mano vaikas rėkia, nors viską darau pagal prieraišiosios tėvystės principus?

Teigiama, kad nešiojami vaikai rėkia mažiau nei tie, kurie nenešiojami. Tai turbūt vienintelis privalumas, kurį galima rasti kalbant apie prieraišią tėvystę ir šiuolaikinį požiūrį į vaikus, kuomet vaikų auginimas yra laikomas sunkesniu išgyvenimu nei bedarbystė ar sutuoktinio mirtis. Ir tai šis privalumas apsunkinamas reikalavimo, kad kūdikis turėtų būti nešiojamas bent 2 val. per dieną tada, kai dar nerėkia. Ką jau kalbėti apie kitus principus. Žindymas leidžia greitai pastebėti vaiko alkį ir pamaitinti neskiriant papildomo laiko maistui paruošti, tačiau žindomi vaikai tyrimuose įvardijami kaip labiau neramūs, irzlesni ir daugiau verkiantys, nei dirbtinai maitinami jų bendraamžiai. O miegantys kartu su tėvais kūdikiai linkę prabusti ir tėvus pasižadinti dažniau, nei tie, kurie miega lovelėse ar atskiruose kambariuose.

Ne veltui mamoms, kurios pasirenka savo kūdikius sąmoningai nešioti daugiau, žindyti, miegoti kartu ir skirti kaip galima daugiau dėmesio, kyla klausimas: kodėl mano kūdikis vis tiek verkia, nors darau viską, kad patenkinčiau jo poreikius? Ką darau ne taip? Tik nesakykit, kad trūksta dėmesio!!!

Ką veikia jūsų naujagimis ir kūdikis visą dieną? Jis išgyvena penkias pagrindines būsenas. Kiekvienoje būsenoje būdamas naujagimis ar kūdkis elgiasi nuspėjamai, organizuotu būdu, o ne chaotiškai. Todėl žinant ko tikėtis iš kiekvienos būsenos, kokia galėtų būti tolimesnė elgesio eiga, galime tinkamai pasirinkti elgesio su kūdikiu būdą.  Šios būsenos taip pat leidžia kūdikiui pačiam spręsti kiek ir kokios išorinės stimuliacijos jiems reikia. Taip pat skirtingos būsenos kūdikis skirtingai veikia ir tėvus. Jūs vienaip elgiatės, kai matote, kad kūdikis miegusitas ir kitaip, jeigu budrus, o dar kitaip jeigu verkia. Taip pat ir būsenų trukmė daro poveikį kūdikio ir tėvų bendravimui. Juk jeigu kūdikis miega, tai su juo bendraujate gerokai mažiau, nei su tuo kūdikiu, kuris daugiau laiko praleidžia būdamas budrus.

Turbūt dauguma pirmagimio besilaukiančių mamų yra girdėjusios pasakymą “mama turi miegoti tada, kai kūdikis miega”. Tačiau ne tiek daug moterų leidžia sau tokią prabangą su pirmagimiu, o gimus antram ir vėlesniems vaikams atrodo, kad šio patarimo neįmanoma įgyvendinti. Tuomet jis tampa dar viena teorija, kuri yra graži, bet nepraktiška. Ar tai tiesa? Yra toks posakis anglų kalba “there is the will, there is the way”, kuris reiškia, kad esant noro ir valios, galima rasti būdų kaip įgyvendinti sumanymą.

Ką reiškia miegoti kaip kūdikiui? Dažniausiai mes įsivaizduojame naujagimius ar kūdikius iš paveikslėlių – atsipalaidavusius, dailiai sudėjusius rankeles ir užmerktomis akimis. Tokius jaudinančius vaizdus tenka pamatyti visiems tėvams, auginantiems kūdikius, ir tokiomis akimirkomis visiškai nesinori atsitraukti nuo kūdikio – norisi grožėtis juo. Tačiau pirmojo kūdikio susilaukę tėvai netrukus atranda, kad kūdikio miegas yra visiškai ne toks.